Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos oro uostai: derybose su oro linijomis svarbiausi skaičiais pagrįsti argumentai

Palangos oro uostas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Palangos oro uostas
Šaltinis: Pranešimas spaudai
Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“
0
A A

Nors per šiuos metus iš trijų šalies oro uostų lėktuvai pradės skraidyti dešimčia naujų maršrutų, Lietuvos oro uostai ketina ir toliau plėsti savo krypčių žemėlapį, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, tą planuoja daryti apklausę šalies verslininkus ir įvertinę realius jų poreikius.

Mintimis, kokių skrydžių krypčių reikia labiausiai, Lietuvos oro uostų organizuotoje diskusijoje dalijosi įvairių už turizmo, eksporto skatinimą ir investicijų pritraukimą į mūsų šalį atsakingų viešųjų įstaigų atstovai.

Verslininkų ir turizmo sektoriaus atstovų pageidavimų išklausyti susirinkę Lietuvos oro uostų atstovai patikino, kad darbas analizuojant naujų krypčių poreikius ir jų pristatymas aviakompanijoms vyksta nuolat. Vis dėlto tai yra laikui ir pastangoms itin imlus darbas – dėl vežėjų dėmesio konkuruojama labai didelėje rinkoje, naujos kryptys planuojamos likus 8–12 mėn. iki skrydžių pradžios, todėl rezultatams pamatyti prireikia laiko.

„Vertinant naujas kryptis vežėjams itin svarbus rinkos dydis, konkurencija su kitais vežėjais dėl tų pačių krypčių, vidutinė bilieto kaina, gyventojų pajamų lygis. Aviakompanijų veikla – žemų pelno maržų ir didelio rizikingumo verslas. Vien sloto (liet. laiko tarpsnis oro uoste lėktuvui nutūpti, pakilti) kaina didžiausiame oro uoste gali būti labai didelė. Pavyzdžiui, už slotą Londono Heathrow oro uoste pernai pavasarį sumokėta rekordinė 75 mln. svarų suma“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų Komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė.

Diskusijos dalyviams minint Talino, iš kurio į Londono Heathrow oro uostą skraidins Didžiosios Britanijos oro bendrovė „British Airways“, pavyzdį, J.Baltrušaitytė įvardino pagrindinius Lietuvos oro uostų ir Talino oro uosto rinkos skirtumus. Iš Lietuvos per dieną į Londoną lėktuvai kyla 7 kartus, tuo tarpu iš Talino – 5 kartus per savaitę, įskaitant naujuosius skrydžius. Taigi, bendrovė renkasi rinkas, kur konkurencija ir naujų skrydžių rizika yra mažesnės.

Šiais metais Vilniaus oro uostas jau paskelbė apie skrydžius 7 naujomis kryptimis – į Grenoblį, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Geteborgą, Sankt Peterburgą, Kelną ir Niurnbergą, iš Kauno atsiras oro susisiekimas su Neapoliu, iš Palangos – su Glazgu ir Sankt Peterburgu.

„Šiemet turėsime kiek lėtesnius augimo rodiklius dėl vykdomos Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, tačiau 2018 m. turėtų būti ypatingai geri – augsime sparčiai“, – optimistiškai Lietuvos oro uostų ateitį vertino J.Baltrušaitytė.

Klaipėdos prioritetas – skrydžiai į Vokietiją ir Švediją

Pasak Lietuvos oro uostų Komercijos direktorės, 2016 m. daugiausiai keleivių iš Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų vyko į Didžiąją Britaniją (20,3 proc.), Vokietiją (9,2 proc.) ir Norvegiją (7,5 proc.).

Vis dėlto, atrodo, kad dabartinis skrydžių į minėtas šalis skaičius daliai verslininkų neatrodo pakankamas. Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vedėjos Viktorijos Andriulienės teigimu, šiame Vakarų Lietuvos centre turistai iš Vokietijos sudaro 48 proc. viso turistų srauto, kuris per metus siekia pusę milijono.

„Dabar vokiečių turistai vyksta keltais, autobusais ir automobiliais. Dar viena verslininkų išskirta nauja kryptis, kurios jie pageidautų, yra Švedija. Ne tiek svarbu, kuris miestas, bet, kad būtų geras susisiekimas“, – teigė V.Andriulienė.

Tiesa, tam, kad būtų pagrįstas konkrečių krypčių poreikis, Lietuvos oro uostai sutarė atlikti Lietuvos verslininkų ir turizmo sektoriaus atstovų apklausas, po kurių ir turėtų paaiškėti tikslūs skaičiai.

„Derantis su oro bendrove dėl vienos ar kitos krypties būtina pateikti pagrįstus rinkos poreikius, istorinius ir prognozuojamus keleivių srautus, įvardyti keliaujančiųjų segmentus, reikalingą skrydžių tvarkaraštį“, – aiškino J.Baltrušaitytė.

Svajoja apie didžiuosius oro uostus

Skrydžių į tokių Vokietijos miestų kaip Hamburgas, Miunchenas, Dortmundas ar Štutgartas reikalingumą akcentavo ir „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas. Tiesa, jis priminė, kad užsienio investuotojams reikalingi ir tiesioginiai skrydžiai su kitų šalių pagrindiniais tranzitiniais oro uostais, tokiais kaip Šarlio de Golio Paryžiuje ir Heathrow ar Gatwicko Londone.

Už verslo ir eksporto skatinimą Lietuvoje atsakingos įstaigos „Versli Lietuva“ Verslo plėtros komandos vadovas Mantas Zamžickas pažymėjo, kad svarstant dėl naujų skrydžių krypčių atsiradimo itin svarbu pagalvoti ir apie tai, kiek jos prisidės prie mūsų šalies eksporto plėtros.

„Kitaip tariant, būtina analizuoti, kokie nauji skrydžiai iš Lietuvos prisidėtų prie eksporto pozicijų sustiprinimo“, – aiškino M. Zamžickas.

Diskusijoje pasigirdusioms kalboms apie didelį verslininkų poreikį skristi į Heathrow ar Gatwicko oro uostus oponavo už tarptautinį turizmą, miesto rinkodarą bei investicijų skatinimą atsakingos viešosios įstaigos „GO Vilnius“ atstovas Kazys Pupinis. Jo teigimu, ne visų sektorių investuotojams žūtbūt reikalinga jungtis su kuriuo nors iš pagrindinių Londono oro uostų, nes pakanka ir esamo krypčių į Didžiąją Britaniją pasirinkimo.

„Tiesa, reikalinga ir Vokietijos miesto Miuncheno kryptis, kuri atsiras jau šiemet, taip pat – skrydžiai į Hamburgą. Kai kurie verslininkai taip pat minėjo Budapeštą, buvo užklausų dėl Dubajaus“, – Vilniaus verslo bendruomenės skrydžių poreikius Lietuvos oro uosto atstovams perdavė K.Pupinis.

informacija
LIETUVOS ORO UOSTAI, VĮ administracija
Vadovas: Gediminas Almantas Darbuotojų sk.: 619 2015m . Pajamos: 20 - 30 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką