„Tai, kad egzistuoja ši problema, visiems jau seniai žinoma, tik galbūt kalbama per tyliai. Kelių kokybės klausimu trūksta vieningos strategijos – Lietuvos kelių tinklas pasenęs, nepakankamai remontuojamas. Į vieškelius nežiūrima kaip į pirmaeilės svarbos dalyką, todėl jie neasfaltuojami. O juk nuo to kenčia ne tik keleivių vežėjai, bet ir patys keleiviai. Nors buvo planuota, kad per penkerius metus situacija žymiai pagerės, tačiau dabar šių kalbų nebesigirdi. Jeigu apsidairytume aplink, pamatytume, kad kaimynai lenkai ir estai nepalyginamai daugiau dėmesio skiria kelių kokybei“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas asociacijos „Linava“ viceprezidentas, keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius.
Asociacijos „Linava“ keleivinio transporto nariai jau ne sykį kėlė problemą dėl netinkamos kelių būklės, todėl nutarta įvykdyti vežėjų apklausą. Dauguma keleivinio transporto įmonių vadovų atsakymų bylojo apie labai prastą vieškelių būklę rajonuose. Problemą taip pat pripažįsta ir patys kelininkai, pagrindine priežastimi įvardydami finansavimo trūkumą.
Kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją
Asociacija „Linava“, atsižvelgdama į vežėjų nusiskundimus ir gavusi duomenų apie atskiras kelių atkarpas, išsiuntė raštą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Keleivių vežėjų teigimu, prasti keliai gadina autobusus ir atneša didžiulių nuostolių. Dėl kelio paviršiaus, padengto skalda, tenka dažnai keisti nemenkus pinigus kainuojančius autobusų stiklus, o duobės keliuose laužo techniką. Neasfaltuoti keliai dulkėse skandina aplinkines gyvenvietes, o autobusų viduje keleiviams taip pat tenka kvėpuoti oru su dulkių dalelėmis.
„Yra rajonų, kuriuose neasfaltuotos atkarpos siekia maždaug 20 kilometrų. Tokį atstumą pirmyn ir atgal tas pats autobusas per dieną nuvažiuoja ne sykį, taigi neigiamas poveikis technikai netrunka pasireikšti. O juk net čia pat, Lietuvoje turime gražių pavyzdžių, kaip galima būtų išspręsti problemą – pvz., asfaltu sutvirtinti paviršiaus sluoksnį, pritaikyti skirtingas technologijas įvairioms kelių atkarpoms. Būdų, kaip ekonomiškai pagerinti infrastruktūrą, tikrai įmanoma rasti – reikia vieningos pozicijos ir sprendimo“, – įsitikinęs R. Martinavičius.
