Anot Vyčio Žalimo, Kauną su Lenkija jungianti vėžė, kurios Jiesios stotyje įvyko avarija, „nebuvo padaryta iki galo“ – joje nėra geležinkelio signalizavimo sistemos.
„Jei Gudžiūnų (Kėdainių rajone – BNS) atveju, kur virto skaldą vežantys vagonai – matome potencialiai technines problemas, susijusias su vagonu, Jiesioje eismą valdė rankiniu būdu stoties valdytojas. Rankiniu, nes šitoje pirmoje europinėje vėžėje nėra signalizacinės sistemos vadinamo interlockingo, kuris automatiškai užblokuoja kelią ir nukreipia traukinį teisinga linkme“, – LRT radijui antradienį sakė V.Žalimas.
„Finansavimo prioritetai buvo nukreipti į kitas sritis ir šita vėžė buvo palikta pusiau įveiklinta“, – pridūrė jis.
Anot V.Žalimo, dėl saugumo, „LTG Infra“ turi kai kuriuose ruožuose riboti traukinių greitį: „Yra ruožų, pavyzdžiui, Šeštokai–Alytus, Kur neturime pinigų prižiūrėti. Kadangi nėra lėšų remontuoti, mažiname greičius, kad išlaikytume saugumą.“
„Sekantis žingsnis – uždaroma linija“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, Apeliacinis teismas balandį atvėrė kelią „LTG Infrai“ pasirašyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės ruožo nuo Kauno iki Lenkijos sienos signalizacijos modernizavimo sutartį su Lietuvos įmone „Fima“ bei Čekijos bendrove „AŽD Praha“.
Pasenusi, nebeaptarnaujama infrastruktūra
Pasak V.Žalimo, netrukus riedmenų automatinės kontrolės sistemos (RAKS) aptarnavimą nutrauks ir LTG tiekusi Austrijos kapitalo bendrovė „Voestalpine Railway Systems Lietuva“. Jo teigimu, sistema yra sena, o LTG anksčiau prašė finansavimo jai atnaujinti.
„Sena sistema, bet buvo iki šiol palaikoma, prižiūrima, tiesiog jos modernizacijai poreikis yra aibę metų. Prašėme investicinių lėšų atnaujinti sistemą. Bet tol, kol negavome, prižiūrėjome savo lėšomis kartu su gamintojų atstovu. Bet dabar detalių jau nebeliko“, – kalbėjo V.Žalimas.
Anot „LTG Infros“ vadovo, LTG turės nuspręsti, ar ieškoti lėšų sistemai modernizuoti: „Ar atnaujiname ir iš kokių lėšų, kurių visada trūksta, ar vežėjai turės patys rūpintis savo riedmenų priežiūra.“
Buvęs LTG Verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza pabrėžia, kad visa geležinkelio infrastruktūra yra pasenusi, jai reikia didelių investicijų.
„Tai yra sovietinio paveldo daiktai, važinėjantys ant senos vėžės. Tiek, kiek reiktų modernizuoti, prižiūrėti vagonus pačias sistemas, „Lietuvos geležinkeliai“ (lėšų – BNS) neturi“, – LRT radijui sakė E.Kerza.
„Šnekame apie vieną ruožą, bet viskas yra smarkiai pasidėvėję“, – teigė jis.
Darbuotojų krūviai dideli
Kaip rašė BNS, šeštadienį prieš vidurnaktį Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai, o penktadienį Gudžiūnų stotyje – keli skaldą gabenę vagonai.
„Lietuvos geležinkelių“ profesinių sąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika aiškino įspėjęs apie panašių incidentų tikimybę bei pabrėžė, kad geležinkelių darbuotojai dirba itin dideliu krūviu.
Be to, pasak jo, dabar rečiau nei anksčiau tikrinami bėgiai – maždaug kas 2–3 mėnesius.
„Susimažinome žmonių, dedame apkrovimą ant jų. Suprantu, eismas pas mus per paskutinius penkerius metus nėra pats didžiausias, bet yra atleidimas darbuotojų arba nukėlimas (bėgių – BNS) priežiūros“, – LRT radijui sakė V.Ligeika.
Tuo metu V.Žalimas neatmetė, kad incidentai galėjo įvykti dėl žmogiškos klaidos: „Ten kur žmogus, gali būti visko. Nesinori manipuliuoti, įsijungusi teisėsauga, mes taip pat darome tyrimą. Reikia palaukti tyrimų išvadų.“
Kaip pirmadienį pranešė LTG, incidentų priežastis tiria grupės sudaryta komisija, be to, Teisingumo ministerija taip pat pradėjo avarijų saugos tyrimą, o du atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo Kauno prokurorai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sekmadienį sakė, kad abu incidentai greičiausiai nesusiję su sabotažu, tačiau į visus klausimus atsakys „giluminiai“ LTG tyrimai. Jų išvadų ministerija tikisi per mėnesį–du.
LTG neatmeta tikimybės, kad incidentus sukėlė tretieji asmenys, nors ją laiko maža, tačiau tiriamos visos versijos.
