Nors Baltijos šalims susitarti pavyko, kur kas mažiau iniciatyvos ruošiantis projektui rodo Lenkija. Šios šalies sprendimai itin reikšmingi Lietuvai, nes būtent per Lenkiją turi eiti greitojo geležinkelio vėžios. Nepaisant deklaruoto ryžto dalyvauti projekte, Lenkija iki šiol nėra suformulavusi aiškios pozicijos dėl „Rail Baltica“.
Lenkija delsia
„Sutarėme, kad geležinkeliai išliks Lietuvos nuosavybė, kaip tai numato jūsų šalies Konstitucija“, – sakė P.Telička
„Šio susitikimo metu susitarėme dėl bendradarbiavimo formos. Ruošiame bendrą deklaraciją, kurioje bus nurodyti bendros įmonės steigimo principai. Sutarėme, kad geležinkeliai išliks Lietuvos nuosavybė, kaip tai numato jūsų šalies Konstitucija“, – 15min.lt sakė P.Telička.
Pasak jo, šį rudenį turėtų prasidėti įmonės steigimas. Suomija ir Lenkija laukia, kaip atrodys ši bendrovė, kokiu pagrindu bus sudaryta jos valdyba. „Mes norim judėti kiek galima greičiau. Šiuo metu esu įsitikinęs, kad visų šalių pastangomis darbai gali būti atlikti laiku“, – sakė jis.
Susitikimo metu Lietuva kreipėsi į projekto koordinatorių prašydama didesnį dėmesį skirti „Rail Baltica“ darbams Lenkijoje. Užsimenama, jog neaiški Lenkijos pozicija šiuo metu gali tapti projektą stabdančiu veiksniu. P.Telička žadėjo į tai atkreipti dėmesį. „10 milijardų eurų, kurie numatyti susisiekimo projektams ES biudžete bus skirti tik labiausiai pažengusiems projektas. Turime įrodyti komisijai, kad „Rail Baltica“ yra būtent toks projektas“, – sakė jis.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./Pavelas Telička |
Kol kas tik Lietuvoje vyksta realūs „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai. Dėl to projektas padalintas į „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“. „Rail Baltica 1“ Lietuvos teritorijoje bus baigtas iki 2015 m.
Pinigų klausimas
„Mūsų bendras tikslas, kad „Rail Baltica" projektui skiriamas finansavimas nebūtų mažesnis nei 85 proc. projekto sumos", - teigė R.Sinkevičius.
„Mūsų bendras tikslas, kad „Rail Baltica" projektui skiriamas finansavimas nebūtų mažesnis nei 85 proc. projekto sumos. Bendroji įmonė atliks viešuosius projektavimo, statybos, medžiagų pirkimo darbus“, – susitarimą komentavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Lietuvai prie projekto teks prisidėti ne tik 15 proc. skiriamų nuosavų lėšų, tačiau ir išpirkti žemes, atlikti kitus pasiruošimo darbus. Šiuo metu atliekama išsami projekto poveikio aplinkai studija.
Pasak R.Sinkevičius, kol kas nėra žinoma, kaip tiksliai bus organizuotas valstybių bendradarbiavimas. „Po to, kai projektas bus įgyvendintas, Lietuva pasilieka galimybę į šią įmonę skirti operatorių, kuris gali būti mūsų pasirinkta įmonė. Projekto koordinatorius ir Transporto direktoratas mūsų pasiūlymams pritaria. Tikimės, kad jiems pritars ir projekte dalyvaujančios šalys“, – paaiškino ministras.
Įmonės centras bus Rygoje. „Taip, kaip buvo susitarta premjerų. Galbūt mūsų norai buvo šiek tiek kitokie, tačiau mes gerbiame Lietuvos atstovų pasirašytus dokumentus“, – nurodė R.Sinkevičius.
 |
| Aurimo Šrubėno nuotr./Rimantas Sinkevičius |
Jau pastatytos „Rail Baltica 1“ infrastruktūros Lietuva įmonei neperduos. „Nuo 2015 m. europinės vėžės geležinkelis bus tarp Kauno ir Vakarų Europos. „Rail Baltica 2“ šios infrastruktūros neapima. Ją ir toliau valdys „Lietuvos geležinkeliai“, – sakė ministras.
