Į pirmąjį skrydį šios kompanijos lėktuvas pakilo birželio 30 dieną. Tuomet į Briuselį išskrido beveik pilnas lėktuvas. Per mėnesį, bendrovės skaičiavimais, tiesioginiuose skrydžiuose Briuselio ir Amsterdamo kryptimi buvo pasiūlytos 7448 vietos. Šiuo metu vidutinis orlaivių užimtumas siekia 65 proc. Atsižvelgiant į bilietų rezervavimo srautus, prognozuojama, kad rudenį šis rodiklis kils iki 70 proc.
„Air Lituanica“ komercijos direktoriaus Simono Bartkaus teigimu, skrydžiai į Berlyną bus paklausūs tiek tarp verslininkų, tiek tarp turistų. Jis pirmojo mėnesio rezultatus įvertino teigiamai, esą lūkesčius viršijo net brangesnių bilietų pardavimai.
Anot Vilniaus vicemero Jono Pinskaus, pradedami skrydžiai į Berlyną yra svarbūs ne tik pačiai bendrovei, bet ir visam miestui. „Vilnius buvo gana sunkiai pasiekiamas užsienio svečiams. Juk į Frankfurtą ir kitus svarbius miestus tenka skraidyti per Rygą ir pan. O keliaujančiųjų srautai auga, vien šį pusmetį per Vilniaus oro uostą skrido 1,2 mln. žmonių. Esame tikri, kad prie augančių turistų srauto prisidės ir „Air Lituanica“, – kalbėjo vicemeras.
Vokietijos ambasados Lietuvoje ambasadoriaus patarėjas ir pavaduotojas Peteris Ziegleris pabrėžė, kad Vokietija visada siekė glaudesnio ryšio su Vilniumi ir Lietuva, todėl gerai, kad šis skrydis atsiranda būtent tada, kai Lietuva pradėjo vadovauti Europos Sąjungos Tarybai. „Berlynas gali pasiūlyti geras kainas, turi išvystytą turizmą“, – kalbėjo Vokietijos ambasados atstovas.
Vokietijos ir Baltijos šalių Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė kalbėjo apie būtinybę pritraukti daugiau verslininkų, investuotojų iš Vokietijos. „Pirmą bilietą jau nupirkome savo partneriams iš Vokietijos, atvyks į mokymus. Džiaugiamės ir rudenį numatomu skrydžių į Miuncheną“, – sakė A.Ercienė.
Lietuvos verslininkams, A.Ercienės teigimu, tiesioginis ryšys į Berlyną bus labai naudingas, kadangi pastebima, jog mūsų verslininkai aktyviai domisi didžiausia ES rinka.
S.Bartkaus teigimu, į Berlyną ketinama skristi keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13.55 val., iš Tėgelio oro uosto atgal į Lietuvą – 15.10 val. Skrydžio trukmė – 1.35 val.
„Planuojame per mėnesį pervežti 1,5 tūkst. keleivių, per metus – apie 18 tūkst. Pirmuoju reisu skrenda 51 keleivis“, – teigė S.Bartkus. Nors skelbiama, kad bilietas į vieną pusę kainuos nuo 299 Lt, realiai vidutinė kaina turėtų būti apie 100 eurų (345 Lt).
Prieš kelerius metus maršrutu Vilnius-Berlynas skraidė bendrovės „AirBaltic“ orlaiviai, tačiau dėl gana mažų keleivių srautų nuspręsta reisų atsisakyti. Tačiau S.Bartkus įsitikinęs, kad „Air Lituanicai“ seksis geriau. „Mes turime tinkamą lėktuvą šiems skrydžiams, jis yra greitas – per pusantros valandos nuskrisime į Vokietijos sostinę. Be to, nėra didelis, todėl manau, užtikrinsime keleivių kiekį“, – kalbėjo bendrovės komercijos direktorius.
„Air Lituanica“ iki šiol neturi komercinės veiklos licencijos, tačiau S.Bartkus užtikrino, kad ją gauti tikimasi jau šią savaitę. Skrydžius kol kas bendrovė vykdo kartu su Estijos oro linijų kompanija, bet esą visi formalumai sutvarkyti.
Kol kas bendrovė turi vieną lėktuvą „Embraer 170“. Rytais jis skrenda į Amsterdamą, popiet – į Berlyną, o vakarais – į Briuselį. Tačiau jau artimiausiu metu į Lietuvą atskris ir antrasis nuomojamas lėktuvas. Jis, anot S.Bartkaus, kol kas Brazilijoje.
Rudenį „Air Lituanica“ planuoja skraidyti ir į Miuncheną bei Prahą. Į Maskvą skrydžiai turėtų prasidėti maždaug po keturių mėnesių, kadangi susisiekimą su Maskva oro transportu reguliuoja tarvalstybinė Lietuvos ir Rusijos sutartis. Norint skraidyti į Maskvą bendrovė taip pat privalės pati vykdyti skrydžius, o ne bendradarbiaudama su „Estonian Air“. Tiesa, skrendant kitomis kryptimis šio bendradarbiavimo nebus atsisakyta.
Planuojama, kad bent nedidelį, apie pusės milijono litų, pelną bendrovė turės jau trečiaisiais darbo metais.
