Pasak jo, Gudžiūnuose (Kėdainių raj.) įvykęs incidentas stipriai sutrikdė keleivinių traukinių eismą.
„Buvo sutrikdytas 23 traukinių eismas, incidentas paveikė apie 3800 keleivių. Eismas jau yra atstatytas. Tiek keleiviniai, tiek krovininiai traukiniai per Gudžiūnų stotį jau rieda, tiesa, su tam tikrais laiko apribojimais“, – komentavo G.Šečkus.
Anot jo, Jiesioje (Kauno raj.) taip pat yra atstatytas eismas vienu keliu, tačiau šiuo metu vis dar vykdomi avarijos likvidavimo darbai ant europinės, vadinamosios siaurosios vėžės. Visiškai užbaigti šiuos darbus planuojama baigti per artimiausias paras.
„Tam dar reikės papildomų eismo pertraukų. Apie jas neabejotinai klientus informuosime. Užtikrinsime, kad mūsų klientai pasiektų suplanuotus kelionių tikslus“, – žadėjo G.Šečkus.
Jis taip pat patvirtino, kad LTG inicijuoja komisiją traukinių avarijų priežastims tirti. Ši naujiena paskelbta pirmadienį ir kiek anksčiau, dar prieš spaudos konferenciją.
„Šiuo metu esame sudarę aukščiausio lygio LTG tyrimų komisiją. Ketiname labai nuodugniai ištirti abiejų incidentų priežastis, nagrinėsime ir galimas sąsajas tarp abiejų įvykusių incidentų. Šios komisijos apimtyje taip pat ketiname parengti papildomas saugos priemones, kurias siūlysime įgyvendinti Lietuvos geležinkelių sistemoje. Jos dar labiau sustiprins saugumą LTG struktūroje, taip pat keleivių ir krovinių vežime“, – patvirtino G.Šečkus.
Pasak jo, papildomos saugos priemonės galėtų būti ne tik taktinės, bet ir strateginės. Pavyzdžiui, papildomos investicijos į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą, kurios stiprintų saugumą geležinkelių eisme.
„Kaip pavyzdį galiu įvardyti mūsų RB1 liniją, europinės vėžės liniją nuo Lenkijos pasienio iki Kauno Palemono, kurioje šiuo metu nėra vadinamos geležinkelių signalizacijos. Pastaroji leistų labai aktyviai reaguoti į pasitaikančius nesklandumus ir išvengti panašių incidentų“, – aiškino G.Šečkus.
Pasak jo, toje vietoje, kur įvyko avarija Kauno rajone, taip pat nebuvo vadinamosios geležinkelių signalizacijos, o ji galėjo padėti užkirsti kelią tokiam incidentui. Tiesa, Kėdainių raj., Gudžiūnų stotyje, tokia sistema yra įdiegta.
„Bet reikia suprasti, kad šių dviejų incidentų priežastys pagal pirmines išvadas yra skirtingos. Negaliu išsiplėsti daugiau, nes vykdomas tyrimas. Vis dėlto signalizavimo įrenginių buvimas Gudžiūnuose nėra susijęs su incidentu“, – pabrėžė G.Šečkus.
LTG komisiją sudarys visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.
„Atsižvelgiant į šią beprecedentę situaciją, kai per tris dienas turėjome vieną po kito įvykius geležinkeliuose, turėjusius ir pakankamai dideles pasekmes tiek traukinių eismui, tiek pačiai geležinkelių infrastruktūrai, šiandien nusprendėme įsteigti specialią LTG grupės komisiją, kuri vertins visas galimas įvykių priežastis ir pasiūlys papildomų saugumo priemonių diegimą geležinkelyje“, – pranešime spaudai sakė laikinai LTG vadovo pareigas einantis Arūnas Rumskas, kuris eis ir laikinai sudarytos komisijos vadovo pareigas.
Pasak G.Šečkaus, šios komisijos darbo metu bus tiriamos absoliučiai visos versijos, kodėl įvyko minėti incidentai.
„Bus visos versijos ištirtos, įvertinos ir ties visomis versijomis bus dirbama. Bendradarbiausime su institucijomis, teiksime informaciją. Per mano karjerą, kuri LTG grupėje tęsiasi beveik 10 metų, tiek ekstremalių įvykių per tokį trumpą laiką dar nėra buvę“, – pripažino G.Šečkus.
Jis užtikrino, kad geležinkelių infrastruktūra ir riedmenys yra prižiūrimi pagal nustatytus reikalavimus, kurie apibrėžti Lietuvos teisės aktuose ir pačių gamintojų techninėse specifikacijose.
„Galiu patikinti, kad infrastruktūros elementai yra tikrinami pagal nustatytus reikalavimus, riedmenys – lokomotyvai, vagonai – taip pat. Ar šiais konkrečiais atvejais buvo atlikti visi veiksmai, patvirtinti ar paneigti galėsime tik atlikę tyrimą ir turėdami jo išvadas“, – kalbėjo G.Šečkus.
Komisijos tikslas yra ne tik ištirti šių dviejų neeilinių įvykių priežastis, bet ir įvertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius sprendimus siekiant išvengti tokių įvykių ateityje, sprendžiant avarijų likvidavimo padarinius, vertinant saugumo reikalavimus ir jų stiprinimą geležinkelių infrastruktūroje.
G.Šečkus teigė, kad bus nustatinėjami incidentų padariniai, vertinama ir per juos padaryta žala. „Vėlgi žiūrėsime, kaip galėsime kompensuoti kilusius nuostolius“, – pridūrė jis.
LTG sudaryta komisija šiandien jau susirinko į pirmą posėdį, kuriame aptarė pirminę informaciją dėl šių įvykių. LTG Saugos komanda, atliekanti išsamų avarijų priežasčių tyrimą, atitinkamai teiks savo išvadas komisijai.
Po savaitgalio incidento, kurio metu žmonės nenukentėjo, Gudžiūnuose abu keliai atidaryti, šiuo metu vyksta intensyvūs signalizacijos atstatymo darbai. Pažeisti keliai Jiesioje bus sutvarkyti šią savaitę, kol kas traukinių eismas ten vyksta vienu atlaisvintu keliu. Labiausiai pažeista yra europinė vežė, kuria gabenami kroviniai. Jai atkurti gali prireikti daugiausiai laiko.
Gudžiūnų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus trims skaldą gabenusiems vagonams, laikinai buvo sutrikdytas traukinių eismas pagrindiniais maršrutais: Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Šiauliai–Vilnius, Kaunas–Šiauliai–Kaunas ir Vilnius–Ryga–Valga. Įvykio vietoje daugiau nei parą dirbo apie šimtą LTG grupės darbuotojų, pasitelktas 180 tonų galintis kelti specialus traukinys su kranu, kuris nukėlė nuvirtusius vagonus. Skaičiuojama, kad įvykis paveikė 23 keleivinius traukinius, apie 3 800 keleivių keliones tęsė autobusais.
Jiesioje nuo 1435 mm vėžės nuriedėjus iš Palemono į Duisburgą važiavusiam lokomotyvui ir keturiems krovininiams vagonams, buvo pažeistos dvi vėžės – paprastoji ir europinė „Rail Baltica“. Incidentas paveikė keleivinių traukinių maršrutus Kaunas–Kybartai–Kaunas, Kaunas–Marijampolė–Kaunas ir Vilnius–Mockava–Vilnius – iš viso 22 traukinius, kuriais planavo keliauti daugiau nei 800 keleivių.
