Įgyvendinant projektą pietinėje uosto dalyje bus naujai suformuota 100 hektarų ploto teritorija su 1,3 km krantinėmis, kurios bus pritaikytos konteinerių krovai, jūrinei inžinerinei pramonei. Maždaug 140 futbolo aikščių savo dydžiu prilygsianti teritorija bus dvigubos paskirties, tad projektas yra reikšmingas ir atliepiant Lietuvos bei sąjungininkų karinio mobilumo poreikius.
Projektas jau priartėjo prie realių darbų etapo – pietinių vartų statybos konkursą laimėjo bendrovė „Tilsta“, su kuria pasirašyta 24,5 mln. eurų vertės sutartis.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžia, kad tai nėra vien Klaipėdos ar regiono projektas – kartu su šiuo projektu kalbama apie visos valstybės ekonominę kryptį.
„Uostas yra Lietuvos ekonominis variklis, kuriantis multiplikacinį efektą visai šalies ekonomikai. Uosto vystymas ir pietinė plėtra yra itin svarbus projektas, prisidėsiantis prie Lietuvos ekonomikos augimo – kuriant ne tik naujas darbo vietas, bet ir pritraukiant investuotojus“, – verslo konferencijoje sakė D. Sujetaitė.
Viceministrės teigimu, delsti nevalia – brangiausia infrastruktūra yra ta, kuri nepastatoma laiku. Anot jos, delsimas reikštų prarastus krovinius ir investicijas.
Brangiausia infrastruktūra yra ta, kuri nepastatoma laiku.
Pietinė uosto plėtra, ministrės teigimu, vertinama ne tik kaip ekonominis, bet ir kaip nacionalinio saugumo projektas.
„Uostas yra svarbus karinio mobilumo, energetinio saugumo ir NATO logistikos architektūros Baltijos bei Šiaurės jūrų regione požiūriu. Investicijos į uostą turi būti vertinamos ne vien kaip ekonominis sprendimas – tai investicijos į nacionalinį saugumą“, – pabrėžia D. Sujetaitė.
Viceministrės teigimu, po dešimtmečio svarbiausia būtų galėti pasakyti viena – Lietuva nepramiegojo strateginės investavimo akimirkos Baltijos regione.
Pažengęs projektas
Pietinės uosto dalies projektas pradėtas 2021 metais, apsisprendus plėtoti pietinio, o ne išorinio uosto kryptį. Projektas bus įgyvendinamas netoli saugomos teritorijos ir miesto, todėl nuo pat pirmųjų etapų nuosekliai atsižvelgiama į aplinkosaugos reikalavimus – atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas.
„Toje vietoje gauti poveikio aplinkai vertinimą yra milžiniškas darbas ir didelė sėkmė, kad tai pavyko padaryti. Dabar jau esame atlikę visą eilę darbų, kurie leidžia judėti toliau – visai netrukus tikimės gauti statybos leidimą šiai teritorijai“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiemet Uosto direkcija planuoja skelbti tarptautinį būsimos 100 ha teritorijos operatoriaus konkursą. Siekiant pritraukti kuo daugiau investuotojų ir užtikrinti konkurencingą procesą, operatoriaus paieškai pasitelkta konsultacijų bendrovė „Ernst & Young Baltic“, kuri rengs konkurso dokumentaciją, ekonominius modelius ir padės formuoti finansines bei teisines sąlygas.
Didžioji dalis 2026–2029 m. Uosto direkcijos strateginio veiklos plano investicinės programos lėšų – beveik 600 mln. eurų – numatyta būtent šiam projektui, o likusi dalis būtų pritraukiama iš būsimų operatorių ir investuotojų. Klaipėdos uosto direkcijos vertinimu, bendra investicijų į pietinės uosto dalies išvystymą suma gali siekti daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tai būtų ne tik didžiausias projektas Klaipėdos uosto istorijoje, bet ir vienas reikšmingiausių investicinių projektų Lietuvoje, atversiantis galimybes naujiems terminalams, investicijoms ir darbo vietų plėtrai.
Uosto reikšmė tik augs
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pietinę plėtrą vadina būtinybe Lietuvos pramonei.
„Šiandien realiai turime tik du kelius – per Lenkiją ir per uostą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vertinimu, tai yra kertinės kryptys“, – sako V. Janulevičius.
Šiandien realiai turime tik du kelius – per Lenkiją ir per uostą. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vertinimu, tai yra kertinės kryptys.
Anot jo, logistika išliks esminiu konkurencingumo veiksniu, o pramonė vis labiau judės arčiau logistikos centrų.
„Pramonė jau dabar sudaro apie 20 proc. ekonomikos ir yra jos stuburas. Todėl uosto reikšmė tampa dar svarbesnė, nes logistika buvo, yra ir artimiausią dešimtmetį išliks esminė“, – teigia jis.
Verslams – vartai į pasaulį
A. Latakas akcentuoja, kad uosto ir verslo santykis yra abipusis – verslui reikia uosto, o uostui būtinas verslas. Didelė dalis Lietuvos pramonės milžinų savo produkciją į pasaulį gabena būtent per Klaipėdos uostą bei jūros keliu atsiveža veiklai būtinas žaliavas.
Jo teigimu, šiandien uostai konkuruoja ne pažadais, o pasirengimu – laivybos linijos renkasi tuos, kurie jau turi infrastruktūrą.
„Laivybos linijoms nebeįdomu laukti. Jos ateina ir klausia: „Ką jūs turite? Jei turite, mes plaukiame pas jus, jūs mums įdomūs“, – sako uosto vadovas.
Pasak A. Latako, būtent nuoseklios investicijos leido Klaipėdos uostui prisitaikyti prie geopolitinių pokyčių ir persiorientuoti krovinių srautams.
