Seimas priėmė europinį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (projektas Nr. XIP-4649(3).
Priimta pataisa Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą, suderinti su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės taisyklių reikalavimais, tokiu būdu sudarant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams vienodas sąlygas įsisteigti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.
Įstatymas patikslintas, nustatant, kad „kai pasibaigus uosto žemės nuomos sutarties terminui uosto žemę tokiomis pačiomis sąlygomis konkurso būdu pretenduoja išsinuomoti buvęs nuomininkas ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują uosto žemės nuomos sutartį turi buvęs tos uosto žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal uosto žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“ (šiuo metu galiojančioje redakcijoje įtvirtinta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį).
Už projektą Nr. XIP-4649(3) balsavo 74, susilaikė 5 Seimo nariai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos parengtos atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2007/4595 (pagrįsta nuomonė) dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnio taikymo nacionalinėje teisėje.
Šiuo metu galiojančia minėto įstatymo nuostata buvo nustatyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs uosto žemės nuomos sutartyje nustatytas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turėjo pirmumo teisę atnaujinti sutartį, t. y. galėjo atnaujinti uosto žemės nuomos sutartį neskelbiant konkurso. EK nuomone tokios nuostatos prilygsta įsisteigimo teisės apribojimui tiek, kiek suteikiamas pranašumas esamam nuomininkui. Taip sudaromos kliūtys kitų Europos Sąjungos valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiantiems subjektams, kurie norėtų įsisteigti Lietuvos uoste.
