Dar prieš 10 metų iš Vilniaus į Kijevą buvo galima nuskristi tik aplūžusiu An-24 orlaiviu, dėl kurio saugumo keleiviai ne kartą skundėsi. Skrydžius vykdė jau dabar neegzistuojanti bendrovė „Donbassaero“, o keleiviai filmuodavo, kaip iš pilotų kabinos veržiasi garai.
Šiandien į Kijevą ir kitus Ukrainos miestus kyla „boeingai“, ir per savaitę įvykdoma 20 skrydžių – tai iš dalies ir ukrainiečių imigrantų rezultatas.
Kijevas – lyg antrasis Londonas
2009 m. ukrainiečių Lietuvoje dirbo vos vienas kitas, tačiau šiuo metu tai yra didžiausia užsieniečių grupė, gyvenanti mūsų šalyje. 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 58 tūkstančių užsieniečių, iš jų – 16,8 tūkst. Ukrainos (41,9 proc. daugiau nei prieš metus). Taigi ukrainiečiai pralenkė iki šio dominavusią Rusijos piliečių bendruomenę.
Taip sparčiai augant darbo jėgai iš Ukrainos, pigių skrydžių bendrovės netruko į tai sureaguoti.
Praėjusią savaitę „Ryanair“ paskelbė, kad nuo spalio mėnesio iš Vilniaus pradeda skrydžius į dar vieną Ukrainos miestą – Charkovą. Orlaiviai kils du kartus per savaitę, ir tai pratęs maršrutų į Ukrainą augimą.
„Kijevas tampa nauju Londonu“, – savo feisbuko paskyroje pajuokavo žinomas aviacijos ekspertas Simonas Bartkus. Ir tai įrodo skrydžių statistika.
Šiuo metu per savaitę tarp Vilniaus ir Kijevo vyksta 20 skrydžių. „Šiais metais keleivių srautas tarp Vilniaus ir Kijevo greičiausiai pasieks 300 tūkstančių keleivių ir bus antras populiariausias maršrutas iš Vilniaus“, – pastebi S.Bartkus.
Konkurencija nurėžė bilietų kainas
Tris kartus per savaitę iš Vilniaus į Kijevą kyla „Ryanair“ lėktuvai. 2013 m. šį maršrutą atidarę konkurentai „Wizz Air“ į Kijevą kyla taip pat tris kartus per savaitę, o du kartus per savaitę skrenda į Lvovą.
Su pigių skrydžių kompanijomis konkuruoja „Ukraine International Airlines“, kasdien siūlanti skrydžius iš Vilniaus į Kijevą. Vasaros sezonu ukrainiečiai dar skraidina ir į Juodosios jūros kurortą Odesą.
S.Bartkus paskaičiavo, kad jei 2009 m. į Ukrainą per metus skrido apie 8 tūkstančius keleivių, tai dabar – 35 kartus daugiau.
Beje, auganti konkurencija rėžė ir per bilietų kainas. S.Bartkus pastebi, kad, pavyzdžiui, nuo 2013 m. bilietų kainos į Kijevą sumažėjo kelis kartus. Pavyzdžiui, kai kuriomis dienomis į Ukrainos sostinę galima nuskristi už 30 eurų, kai, pavyzdžiui, kelionė „Eurolines“ autobusu kainuoja 40 eurų.
Skrydžių skaičių augina ne tik imigrantai
Kaip viena iš augančių maršrutų skaičiaus priežasčių nurodoma imigracija – ukrainiečių darbo jėga plūsta į Lietuvą. Bet tai ne vienintelė tokio augimo priežastis.
Aviacijos ekspertas S.Bartkus mano, kad skrydžių į Ukrainą skaičių galėjo paveikti ir lietuvių keliautojų pasirinkimas. Kainos Ukrainoje yra priimtinos lietuvių kišenei, todėl dalis keleivių į Ukrainos miestus skrenda tiesiog nebrangiai praleisti laiką. Ypač keleivių padaugėjo po to, kai ukrainiečiams 2017 m. gegužę įsigaliojo bevizis režimas.
Dalis lietuvių Kijevą renkasi kaip tranzitinį oro uostą keliaujant į kai kurias Azijos šalis. Be to, pasak S.Bartkaus, Vilniaus kryptį renkasi ir ukrainiečiai, tokiu būdu norėdami pasiekti Rusiją. Susisiekimas tarp Ukrainos ir Rusijos oro keliu yra vis dar komplikuotas.
Maršrutus keičia ir Lietuvos emigrantai
Po truputį kinta ir skrydžių į Didžiąją Britaniją ir Airiją kiekis, o tai rodo Lietuvos emigrantų gyvenimo pokyčius – dalis grįžta namo arba skrenda rečiau nei anksčiau. Labiausiai paveikė nišinius maršrutus.
Pavyzdžiui, dar rudenį buvo uždaryta Palanga-Glazgas kryptis, šį pavasarį neliko skrydžio iš Vilniaus į Birmingemą. 2017 m. „Wizz Air“ uždarė skrydžius į Glazgą ir Liverpulį.
„Bendra pasiūla į Jungtinę Karalystę ir Airiją mažėja ar bent jau nedidėja“, – pastebėjo S.Bartkus.
Tiesa, išimti galima laikyti gegužę startuosiančią LOT kompanijos kryptį iš Vilniaus į Londono Sitį. Maršrutas, skirtas verslo klientams, yra dotuojamas.
