Prieplaukos statybos kainuos apie 9,5 mln. Lt. Projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis. Apie 80 proc. sąmatos sudarys europiniai pinigai.
Statybos darbų darbus atlieka jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrovės „Kamesta“ ir „Šilutės polderiai“.
Darbų pabaiga – 2014 m. rugsėjis
Leidimas Marvelės krovininės prieplaukos statybos priemonių plano rengimui buvo duotas 2008 m., kai susisiekimo ministru dirbo dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, o statybos darbams startą davė dabartinis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, praėjusių metų pabaigoje pasirašęs įsakymą Marvelės prieplaukos statybos darbams skirti per 9 mln. Lt.
Šiuo metu vykstantys teritorijos paruošiamieji ir žemės bei įvažiavimo į teritoriją įrengimo darbai jau leidžia įsivaizduoti būsimojo uosto erdves. Prieplaukos statybos darbus planuojama užbaigti iki 2014 m. rugsėjo mėn. 30 d.
Domisi užsienio verslininkai
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) teigimu, pradėtas įgyvendinti projektas vis labiau patraukia verslininkų dėmesį. Privatūs Lietuvos investuotojai su partneriais iš Olandijos bei Didžiosios Britanijos planuoja įgyvendinti 100 mln. litų vertės krovinių pervežimo projektą Nemunu, kurio metu planuojama suprojektuoti ir pastatyti specialiai Nemunui pritaikytas baržas ir jomis gabenti krovinius maršrutu Kaunas – Klaipėda.
Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovo Vyto Petružio teigimu, užsienio verslo subjektai jau šiandien aktyviai domisi galimybėmis vežti įvairius krovinius vidaus vandenų keliais.
Krovininė prieplauka, galėsianti priimti iki 0,5 mln. tonų krovinių per metus, užpildys esminę spragą krovininės laivybos infrastruktūroje ir taps šalies vidaus vandenų logistikos pamatu.
Iš Kauno į Klaipėdą ir atgal – per 72 valandas
Paskaičiuota, kad barža iš Kauno į Klaipėdą, kur ji iškraunama bei pakraunama iš naujo, nuplaukia ir grįžta atgal per 72 valandas.
„Nors laiko sąnaudos atrodo pakankamai didelės, reikia įvertinti tai, kad vienu kartu krovinių yra pervežama keliasdešimt kartų daugiau nei automobiliais. Be to, baržomis gabenami kroviniai į uostą atvyksta laiku, kas leidžia tiksliai prognozuoti veiklą ir vystyti logistikos sistemą“, – svarstė teigia VVKD generalinis direktorius Gintautas Labanauskas
Jo manymu, krovininė prieplauka, galėsianti priimti iki 0,5 mln. tonų krovinių per metus, užpildys esminę spragą krovininės laivybos infrastruktūroje ir taps šalies vidaus vandenų logistikos pamatu.
Krantinės ilgis – 120 metrų
Projekto įgyvendinimo metu bus pastatyta 120 metrų ilgio krantinė, apie hektaro ploto prieplaukos aikštelė su vidaus keliais, privažiavimo kelias, įrengta būtiniausia infrastruktūra saugiam prieplaukos eksploatavimui (vandentiekio, buitinių-ūkinių, paviršinių nuotekų, elektros tinklai).
Prieplaukoje bus galima perkrauti ir sandėliuoti vandens transporto priemonėmis atvežtas statybines medžiagas (tarp jų – birias), krovinius konteineriuose, medieną, didžiagabaritinius ir sunkiasvorius, kitus krovinius.
Bus atliekami krovinių iškrovimo iš laivų ir pakrovimo į laivus darbai, krovinių sandėliavimas (saugojimas) bei krovinių atvežimas ir išvežimas automobiliais.
Planuose – 38 mln. litų investicijų
Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statybos projekto II etapas įtrauktas į rezervinių projektų sąrašą, jo vertė – 13 mln. Lt. Tačiau nėra numatytas laikotarpis, kada tai galėtų būti įgyvendinta, todėl projekto įgyvendinimo galimybės nėra aiškios.
Pasak G.Labanausko, jeigu įgyvendinus Marvelės krovininės prieplaukos statybos darbų I etapą pasiteisins krovinių srautų bei poreikių prognozės, tada bus svarstoma prieplaukos plėtros II etapo galimybė viešojo ir privataus sektorių partnerystės (koncesijos) būdu.
Privatus investuotojas į prieplaukos infrastruktūrą ir suprastruktūrą turėtų investuoti apie 38 mln. Lt bei gauti teisę prieplauką valdyti ir eksploatuoti 25 metus.
