„Akcininkų sutarties nuostatos iš esmės beveik visos suderintos, įskaitant ir Vilniaus prijungimą prie projekto, bet akcininkai negali spręsti klausimo dėl Vilniaus pajungimo prie trasos finansavimo klausimo. Reikia pakeisti teisės aktus, egzistuojančius Europos Komisijoje. Pasiekta tai, kad bendra įmonė ir visos trys šalys stengsis pakeisti deleguotus teisės aktus, leidžiančius finansuoti iš europinių pinigų Vilniaus prijungimą“, – pirmadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė R.Sinkevičius.
Pasiekta tai, kad bendra įmonė ir visos trys šalys stengsis pakeisti deleguotus teisės aktus, leidžiančius finansuoti iš europinių pinigų Vilniaus prijungimą, – pirmadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė R.Sinkevičius.
Tačiau jis iš karto pridūrė, kad susitarimas keisti teisės aktus dar neužtikrina finansavimo: „Bet tai yra nepakankamas juridinis pagrindas, sakyti, kad finansavimas jau yra pasiektas – jį reikia pasiekti“.
Anot jo, teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais.
„Projektas nėra trumpalaikis, artimiausias šių deleguotų teisinių aktų peržiūrėjimas yra įmanomas 2017 metais, tai yra labai greitai palyginti. Ir tokia data partnerius ir Lietuvą tenkintų“, – tikino ministras.
Pasak prezidentės patarėjo Nerijaus Udrėno, „Rail Baltica“ akcininkų susitarimas turi būti pasirašytas kuo greičiau, o Vilnius turi tapti trasos dalimi.
„Kalbant apie geležinkelius, prezidentė pažymėjo, kad „Rail Baltica“ projekto vystymas yra labai svarbus Lietuvai ir būtina užtikrinti, kad susitarimas Vilnių įtraukti į maršrutą, į jungtį būtų įtvirtintas tarpvyriausybiniais susitarimais, nes tikrai tai gerina viso projekto ekonomiką. Vilnius yra Lietuvos sostinė ir „Rail Baltica“ turi jungti visas Baltijos šalių sostines“, – pirmadienį po susitikimo teigė N.Udrėnas.
