Sekite 15min Google
Trečiadienį Suomijos įlankoje susiformavo keli laivų telkiniai, o ilgiausia eilė nusidriekė apie 50 kilometrų, remiantis jūrų eismo stebėjimo sistemos duomenimis, kuriuos cituoja Suomijos leidinys „Helsingin Sanomat“.
Pranešama, kad laivai plaukė pagrindinių Rusijos Baltijos jūros uostų link, įskaitant Ust-Lugą, Sankt Peterburgą ir Primorską. Mažiausiai 65 iš jų buvo tanklaiviai, o 85 – krovininiai laivai.
Jūrų eismas
Išaugęs srautas į Rusijos Baltijos jūros uostus fiksuojamas pasirodžius pranešimams, kad Rusija, suintensyvėjus Ukrainos smūgių kampanijai, gali siekti nukreipti jūrų eismą iš Juodosios jūros.
Kyjivas suintensyvino bepiločių orlaivių atakas prieš Rusijos laivybą Juodojoje jūroje, taip pat pakrantėje esančią uostų infrastruktūrą. Tai iš esmės apribojo laivų eismą ir padidino krovinių gabenimo bei draudimo išlaidas.
Remiantis Ukrainos leidinio „The Insider“ cituojamais S&P Global „Commodities at Sea“ duomenimis, Rusijos dyzelino ir gazolio eksportas per Juodąją jūrą praėjusią savaitę pirmą kartą istorijoje nukrito iki nulio.
„Reuters“ taip pat pranešė, kad Rusijos bendrovės pritaiko krovinių terminalus Baltijos ir Arkties uostuose, kad šie galėtų aptarnauti grūdų eksportą, po to, kai Ukrainos bepiločių orlaivių atakos sutrikdė gabenimą per Juodąją jūrą.
Ilgas laukimo laikas
„Helsingin Sanomat“ pranešė, kad kai kurie Suomijos įlankoje eilėje laukiantys laivai yra įtraukti į Ukrainos sudarytą sąrašą laivų, kurie, kaip įtariama, gabena ginklus, pavogtas Ukrainos prekes arba vengia sankcijų.
Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba patvirtino, kad šiuo metu prie Rusijos uostų susitelkia daugiau laivų nei įprastai, ir teigė atidžiai stebinti situaciją.
Dar praėjusią savaitę apskaičiuotas laukimo laikas norint įplaukti į Rusijos Ust-Lugos uostą, esantį netoli Estijos sienos, siekė beveik penkias dienas.
Tačiau Suomijos įlankos pakrančių apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Sami Järvenpää teigė, kad situacija nėra visiškai neįprasta.
„Kartais ten susirenka daugiau laivų, o po kelių dienų laukimo zonos vėl gali ištuštėti. Laivų skaičius didėja ir mažėja“, – „Helsingin Sanomat“ sakė jis ir pridūrė, kad iki šiol dėl susidariusios situacijos neprireikė papildomų užduočių ar pajėgų.
Vis dėlto nėra aišku, ar jūrų eismo nukreipimas iš Juodosios jūros į Suomijos įlanką paaiškina šiuo metu regione matomą išaugusį laivų skaičių.
„Tai gali būti viena iš priežasčių, tačiau už to gali slypėti ir daugybė kitų priežasčių“, – pridūrė jis.
