Lietuva, Estija ir Suomija – vienintelės iš Baltijos jūros regiono šalių, kurios nesuspėjo laiku ratifikuoti šios konvencijos.
Kitąmet Darbą jūroje reglamentuojanti konvencija, kurią ratifikavo 33 valstybės, tarp kurių ir Rusija, Norvegija, Australija ir kt., jau ims veikti.
Konvencija numato darbo sąlygas laivuose, jose detaliai reglamentuota, kiek valandų gali dirbti jūrininkai, kokios turi būti jų gyvenamoji ir darbo vietos. Taip pat sprendžiami ir socialiniai jūrininkų klausimai, netgi sveikatos, kaip triukšmo lygis laive ar vibracija.
Iki šiol jūrininkų darbo teisės buvo išdėstytos keliose dešimtyse konvencijų, tad nuspręsta jas sujungti.
Naujoji konvencija, įsigaliosianti nuo kitų metų rugpjūčio 20 d., galios visiems pasaulio laivams, išskyrus žvejybos, vidaus laivybos, karinius, uosto pagalbinius.
Numatyta, kad laivams, plaukiojantiems su bet kuria valstybės, kuri nėra ratifikavusi šios konvencijos, vėliava, nebūtų taikomos palankesnės sąlygos nei laivams, plaukiojantiems su bet kurios šią konvenciją ratifikavusios valstybės vėliava. Todėl visi bus tikrinami pagal šią konvenciją.
„Lietuva pagal dabar jau išeinančios Socialinių reikalų ir darbo ministerijos planą turėjo šią konvenciją ratifikuoti dar pernai. Tačiau tai dar nepadaryta. Kodėl – mes nežinome. Pasakysiu skambiai – Lietuva nepalengvina savo laivų savininkų darbo, nes išplaukdami už Lietuvos jie jau turės vadovautis šiuo dokumentu. Taip iš esmės jiems užkraunama žymiai daugiau biurokratijos“, – aiškino klasifikacinės kompanijos DNV Klaipėdos padalinio vadovas Andrius Uldukis. Lietuvos laivai, įplaukdami į tas šalis, kur konvencija galios, bus kruopščiau tikrinami pagal konvencijoje įtvirtintas nuostatas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, suderinę nuostatas su kitomis ministerijomis, kreipėsi į Seimą, tačiau ratifikavimo procesas užtruko.