Rudeniop iš Šiaulių į Turkijos Dalamano sritį planuoja skraidyti turistų lėktuvai. Planuojami šeši reisai. Jei pasiteisins, skrydžiai gali tapti reguliarūs.
Antradienį vyko derybos tarp Šiaulių savivaldybės, oro uosto ir turizmo organizavimo kompanijos. Miestas sutinka prisidėti prie turistinių skrydžių organizavimo viešinimu. Tai patvirtino meras Justinas Sartauskas.
Planuojami šeši reisai. Jei pasiteisins, skrydžiai gali tapti reguliarūs.
„Mes būtume atsakingi už Šiaulių oro uosto viešinimą. Skleisti žinią, kad jis yra, kad iš jo galima kilti ir skristi į Turkijos kurortus. Bet dotacijų mes negalime skirti“, – kalbėjo meras.
Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys teigia, kad savivaldybė jau nemažai padėjo oro uostui. Skyrė 300 tūkst. litų fitosanitarijos postui Šiauliuose įkurti. Jis reikalingas įvairiems gabenamiems augalams patikrinti.
Direktorius džiaugiasi, kad miestas palaiko oro uostą ir tikisi, kad skrydžių reklama bus ne mažiau naudinga ir Šiauliams: „Šiauliai bus tikras sparnuotas miestas. Tegu visi sužino, kad pas mus skraido ne tik NATO lėktuvai. Jie visai mums netrukdo. Yra apskaičiuota, kad oro uostui reikia antro tako, jei per minutę leidžiasi du lėktuvai. Iki tokio lygio mums dar toloka.“
Nuo bankroto iki pripažinimo
Prieš gerą dešimtmetį Šiaulių oro uostas po bankroto buvo nepatrauklus investuotojams ar pirkėjams. R.Mikšys, dabartinis bendrovės vadovas, pamena, kad tuomet nemažai kompanijų „nudegė nagus“ – niekas nenorėjo vėl imtis reikalo, kurį visi pašaipiai vadino „kosmodromu“, o švelniau – „Vasiukais“.
Niekas nenorėjo imtis reikalo, kurį vadino „Vasiukais“.
„Teko iš naujo įrodinėti, kad Šiaulių oro uostas yra veiksmingas transporto mazgas. Dabar jau esame antri po Vilniaus oro uosto pagal krovinių tranzito kiekį. Anksčiau kaip tarptautinius minėdavo Vilnių, Kauną ir Palangą. Dabar kalba ir apie Šiaulius – ne tik kaip NATO bazę“, – pasakoja uosto direktorius.
Kaip reikia plėtoti oro uostų verslą nuo nulio? „Svarbiausia turėti ką eksportuoti. Jeigu turi, tai rasi ir ką importuoti. Tuščiais lėktuvais skraidyti yra brangus malonumas“, – atsako vadovas.
Veršelių rinką perėmė rumunai
Šiaulių oro uostui pasisekė surasti eksportinę gyvą prekę – veršelius, kurie skraidinami į Izraelį. O ką importuoti? Tam puikiai tinka prieskoninės daržovės. Toks verslo modelis leido bendrovei įsivažiuoti.
Veršelių rinką nukonkuravo Rumunijos augintojai.
Veršelių kurį laiką jau neskraidina – šią rinką nukonkuravo Rumunijos augintojai.
Direktorius tikisi, kad ne visam laikui, nes Lietuvos žalmargiai jautukai buvo pripažinti genetiškai viena stipriausių veislių. Auginant jų nugaišdavo mažiausiai iš visų veislių.
„Šios eksporto prekės reikėtų neužmiršti, nes ji oro transporte laikoma geru ir apsimokančiu kroviniu. Ieškome kelių eksportuoti jautukus į Turkiją. Galvijai labai populiarūs visoje Mažojoje Azijoje“, – tikina vadovas
Dabar, kai judėjimas yra užsuktas, anot direktoriaus, sistema jau veikia savaime. Nes praradus veršiukų eksportą krovinių tranzitas nenutrūksta.
Ar reikia oro uostui geležinkelio?
R.Mikšys teigia, kad Lietuvos oro uostai, užuot konkuravę tarpusavyje, turėtų konkuruoti su užsienio bendrovėmis.
Vadovas ragina ne tik piliečius, bet ir oro uostų vadovus įsigilinti į tokio verslo pobūdį – tarptautinėje rinkoje žaidžia ne atskiri oro uostai, o valstybės. Dažnai jos parengia ir bendrus oro uostų plėtros planus – tai aktualu ir naudinga visai šaliai.
Lietuvos oro uostai, užuot konkuravę tarpusavyje, turėtų konkuruoti su užsienio bendrovėmis.
Prieš porą savaičių NATO bazėje viešėjęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas užsiminė, kad Karinių oro pajėgų bazei reikėtų geležinkelio atšakos, sujungtos su pro šalį einančia linija Vilnius-Šiauliai.
R.Mikšys teigia, kad atšaka Šiaulių oro uostui nėra labai būtina. Kariškiams praverstų labiau: „Geležinkelis oro uostams reikalingas tam, kad privežtų ne krovinius, o keleivius. Pakaktų įrengti stotelę. Manau, turistų skrydžiams į Turkiją nuo to tik padaugėtų. Vilniuje geležinkelis su oro uostu šiek tiek bendradarbiauja. Gaila, kad keleiviams su bagažu tenka eiti dar apie porą šimtų metrų iki lėktuvų perono.“
Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas pernai dirbo pelningai – pelnas viršijo 200 tūkst. litų. Krovinių srautas, palyginti su 2012 metais, išaugo 7 procentais. Perkrauta 5 524 tonos krovinių.
