Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiauliuose – geležinkelio „Rail Baltica“ dundesio aidai

Projekto „Rail Baltic“ darbus Lietuvos teritorijoje planuojama baigti iki 2015-ų metų
Vilmos Danauskienės nuotr. / Projekto „Rail Baltic“ darbus Lietuvos teritorijoje planuojama baigti iki 2015-ų metų
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
A A

Vakar vykęs Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis parodė, kokiu būdu įgyvendinamas strateginis tarpvalstybinės reikšmės projektas. Kol kaimyninės valstybės tarpusavyje nesusitaria, kaip įgyvendinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“ – bėgius tiesti pro Šiaulius ar pro Panevėžį, savivaldybės priverstos blaškytis lyg pamestinukės: aktyvumo stinga Šiaulių valdžiai, o pagalį į ratus naudą pajutusiems panevėžiečiams netikėtai ėmė kaišioti Panevėžio apskrities politikai.

Įgyvendinama skubotai

Šį pirmadienį vyko skubotai sušauktas Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis. Šiuo metu dauguma politikų ir valdininkų yra atostogų įkarštyje, tad posėdyje dalyvavo tik menka dalis narių. Posėdžio metu paaiškinta susirinkimo priežastis – prieš keletą dienų gautas Aplinkos ministerijos raštas dėl „Rail Baltica“ projekto sąlygų. Suinteresuotoms savivaldybėms būtina parengti dokumentus, kuriuose būtų nurodytos sąlygos, kuriomis norima projektą įgyvendinti.

Posėdžio pirmininkas Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas neslėpė – sprendimo reikia iki antradienio (t. y. šiandienos). Per keletą dienų valdininkai turėjo parengti oficialų teisinį dokumentą, per valandą su keleto skirtingų savivaldybių vadovais išdiskutuoti ir kitą dieną pateikti galutinį atsakymą. Taip įgyvendinamas tarptautinis, dešimtis ar net šimtus milijonų (gal net daugiau) litų kainuosiantis projektas. Tiesa, įgyvendinamas sąlyginai.

Planai stringa

Nutiesti tarptautinę magistralinę geležinkelio liniją, kuri sujungtų penkias kaimynines valstybes, imta planuoti beveik prieš dešimtmetį. Bet nesuprantamas valstybių blaškymasis stabdo šio projekto įgyvendinimą. Iš suplanuoto tūkstančio kilometrų linijos iki šiol yra nutiesta tik labai menka dalis atkarpos. Iki kitų metų pagal planą turėjo būti nutiesta linija nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Rygos, bet planai stringa.

Dienraštis „Šiaulių naujienos“ dar 2011 metų viduryje rašė, kad vizija kiek pasikeitė ne šiauliečių naudai. „Studiją atliekančios kompanijos AECOM konsultantai siūlo europinę vėžę tiesti maršrutu Varšuva-Kaunas-Panevėžys-Ryga-Talinas“, - rašoma tuometinio Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio atsakyme. Panašią viziją projekto planuotojai šių metų pavasarį pristatė Šiaulių regiono plėtros tarybai, tačiau iš J. Sartausko ir kitų narių pasisakymų atrodė, kad jiems ši žinia – lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Nuomonės išsiskyrė

Ši žinia labai patinka Panevėžio miesto valdžiai, nes tai garantuotų, kad tarptautiniai keleiviniai, o dar svarbiau – krovininiai traukiniai keliautų pro Panevėžį, bet pagalį į ratus netikėtai ėmė kaišioti Panevėžio rajono bei Pasvalio rajono politikai. Naujienų portalas Balsas.lt liepos pradžioje skelbė, kad planai tiesti geležinkelį per rajono žemes Panevėžio rajono savivaldybės vadovų nesužavėjo, tarybos narių nuomonės kardinaliai išsiskyrė.

O neseniai posėdžiavusi Pasvalio rajono taryba pasisakė prieš šį projektą. Šio rajono vadovai baiminasi, kad tiesiamas naujas geležinkelis suardys ūkininkų laukus, eis pro tankiai gyvenamas vietoves, kirs magistralinį aukšto slėgio dujotiekio vamzdį. Be to, šiame krašte yra aktyvi karstinė zona – Pasvalio rajonas visoje šalyje garsėja didžiulėmis smegduobėmis. 

Stokoja aktyvumo

Šiaulių regiono plėtros taryba vakar nusprendė ministerijai teikti atsakymą, kuriame numatytos dvi sąlygos – geležinkelio linija turi jungtis su krovinių pergabenimo centru Šiauliuose bei turėtų būti numatyta keleivių išlaipinimo-įlaipinimo stotis. Tiek pramonininkai, tiek Šiaulių regiono savivaldybių vadovai pasisakė, kad ekonomiškai naudingiau išlaikyti pirminę liniją, nes nereikėtų įrengti naujos infrastruktūros. Radviliškyje yra vienas didžiausių šalyje geležinkelio mazgų, tinkamas krovinių perkrovimui, Šiauliai turi tarptautinį oro uostą, kuris pergabena bene daugiausia krovinių per metus lyginant su kitais šalies oro uostais.

„Šiaulių regionas praėjusiais metais vien susisiekimo srityje generavo du milijardus litų apyvartos, tad svarstyti kitas alternatyvas būtų nenaudinga šaliai. Reikia tik aktyviau akcentuoti šio regiono potencialą“, - žurnalistams po susirinkimo sakė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys. Tačiau nepanašu, kad Šiaulių valdžia būtų šiuo klausimu aktyvi.

2011 m. J. Sartauskas jau buvo Šiaulių meru, kai buvo žinoma, kad projekto planai pasikeitė, tačiau iki šiol nepanašu, kad meras rodytų iniciatyvą. „Nežinau, kas žinojo. Kaip matote, Aplinkos ministerija atsiuntė abu variantus. Niekas dar nežino. Galime kalbėti, pareiškimus daryti, bet ne Šiauliuose, ne Panevėžyje sprendimas bus priimtas“, - „Šiaulių naujienoms“ teigė J. Sartauskas.

informacija
LIETUVOS GELEŽINKELIAI, AB
Vadovas: Mantas Bartuška Darbuotojų sk.: 9081 2015m . Pajamos: > 100 mln. Eur
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką