Šiaurinėje miesto dalyje gyvenantys klaipėdiečiai tapo savivaldybės ir geležinkelininkų rietenų įkaitais. Nei vieni, nei kiti nenori prisiimti išlaidų už pėsčiųjų tilto priežiūrą. Šioje kovoje kiekviena pusė traukia vis galingesnius ginklus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ką tik ant tilto užkabino lenteles, kad juo vaikščioti – nesaugu.
Savivaldybė irgi neliko skolinga – kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą ir išsikovojo, kad geležinkelininkams nebūtų leista nutraukti tilto eksploatacijos, susisiekimas statiniu taip pat negali būti apribotas.
Klaipėdos savivaldybės teisininko Andriaus Kačalino įsitikinimu, teismo sprendimas savaitės pradžioje užkabintas lenteles leidžia traktuoti kaip pažeidimą. O štai AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas neabejoja, kad užrašus ant geležinkelininkų sumontuotų lentelių valdininkai traktuoja neteisingai.
„Mes nesakome, kad nutraukiame tilto eksploataciją. Tiesiog prasidėjus šalčiams pirmiausiai imsime tvarkyti prioritetinius objektus, kurie tiesiogiai susiję su AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla. Ir tik po to skirsime laiko tilto priežiūrai. Natūralu, kad ne taip kruopščiai prižiūrimas tiltas taps ne toks saugus pėstiesiems, todėl ir raginame juos pasirinkti kitą – saugesni kelią“, – dėstė V.Gudas.
2005 m. savivaldybė nurašė 656 tūkst. litų bendrovės įsiskolinimą už žemės nuomą. Už tai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Sąjungos fondų lėšomis – už 13 mln. litų – pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą virš geležinkelio, taip pat jį prižiūrėti.
Po tokio paaiškinimo Klaipėdos savivaldybė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ kaip mat primena apie nesenas skolas, kurių kupra geležinkelininkus dar ir šiandien slėgtų, jei ne savivaldybės geranoriškumas.
„Dar 2005 m. savivaldybė nurašė 656 tūkst. litų bendrovės įsiskolinimą už žemės nuomą. Už tai AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Sąjungos fondų lėšomis – už 13 mln. litų – pastatyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą virš geležinkelio, taip pat jį prižiūrėti“, – priminė Klaipėdos savivaldybės teisės skyriaus vedėjas A.Kačalinas.
Tačiau priedermė prižiūrėti tiltą – valyti lapus, sniegą, grandyti ledą, karts nuo karto statinį paremontuoti geležinkelininkams apkarto. Juolab, kad tokie darbai kasmet atsieina apie 200 tūkst. litų. Tokių pinigų neranda ir pati savivaldybė, todėl kaip įmanydama priešinasi geležinkelininkų spaudimui perimti tilto priežiūrą miesto žinion.
Priestočio gatvę ir šiaurinę miesto dalį jungiantis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas buvo nutiestas prieš ketverius metus. Iki tol klaipėdiečiai šią geležinkelio atkarpą pavojingai kirsdavo jau gerokai sutrešusiu tiltu arba darydavo nemažą lankstą palei studentų miestelį. Kaip tik tokį maršrutą geležinkelininkai dabar nurodo saugesnį, nei pėdinimą vos ketverių metų senumo tiltu.
