Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 12 14, 06:00

Subsidijos Lietuvos geležinkeliams į biudžetą įtrauktos tik dabar – kodėl?

Ateinančių metų biudžetą formavusi Finansų ministerija ir atsakingi politikai du mėnesius nematė grėsmės, kad dėl JAV sankcijų Baltarusijos trąšų gamintojui „Belaruskalij“ gali nukentėti šalies geležinkelių infrastruktūra. Galiausiai penktadienį parlamentarui Kaziui Starkevičiui pasiūlius skirti tam lėšų iš biudžeto, Vyriausybė pirmadienį tokį siūlymą patvirtino. Politikai ir ministerijos nekalbios – teigiama, kad nepaisant aiškios sankcijų paskelbimo datos, anksčiau tam tiesiog „nebuvo poreikio“. Ar tai reiškia, kad galvota, jog trąšos judės ir toliau?
„Belaruskalij“ vagonų sąstatas su trąšų kroviniu Stasylų (Šalčininkų r.) geležinkelio stotyje
„Belaruskalij“ vagonų sąstatas su trąšų kroviniu Stasylų (Šalčininkų r.) geležinkelio stotyje / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Pirmadienį Vyriausybė priėmė pasiūlymą iš biudžeto skirti subsidijas „Lietuvos geležinkelių“ prižiūrimai infrastruktūrai, jei tokių prireiktų. Vis dėlto, kol kas neaišku, kokia dalis būtų kompensuojama – pasiūlyme konkrečių skaičių nėra.

„Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais dėl trąšų tranzito iš Baltarusijos sustojimo įmonė netektų iki 60 mln. eurų, tačiau Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko K.Starkevičiaus pasiūlyme nurodoma, kad kompensuoti galima ne visus bendrovės praradimus, o tik infrastruktūros išlaidas.

Geležinkelių infrastruktūra Lietuvoje rūpinasi antrinė grupės imonė „LTG Infra“. Įmonės veikla finansuojama tiesiogiai iš „Lietuvos geležinkelių“ grupės pajamų. Tai Lietuvą išskiria iš kitų ES valstybių – nemaža dalis jų infrastruktūros išlaikymą apmoka iš viešųjų lėšų.

Tokį biudžeto projekto papildymą pasiūlęs K.Starkevičius15min sakė, kad tai nebuvo asmeninė jo iniciatyva – apie tai diskutuota su pačia Finansų ministerija ir Vyriausybe.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kazys Starkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kazys Starkevičius

„Iš bendro konteksto mačiau, kad ši pataisa bus reikalinga. Jeigu atsitiktų taip, kaip atsitiktų, mes vis tiek turime valstybinius geležinkelius, norime išsaugoti infrastruktūrą, kad ji galutinai nesugriūtų ir mes galėtume vežti kitus krovinius. Tam mano pataisa ir numatyta“, – teigė parlamentaras.

Tai, kad trąšų „Belaruskalij“ trąšų kroviniai per Lietuvą gali sustoti, žinota dar rugpjūčio pradžioje JAV paskelbus apie sankcijas.

Tačiau spalio 11 d. pateikus pirminį 2022 m. biudžeto projektą, apie panašias kompensacijas nebuvo užsiminta. Per du mėnesius, kuomet biudžeto projekto siūlymai buvo aptarinėjami Seime ir Vyriausybėje, apie apsidraudimas nuo galimų sankcijų taip pat nekalbėta. Infrastruktūros apdraudimas nuo sankcijų poveikio įvirtintas tik dabar. Kodėl?

„Anksčiau tokių diskusijų nebuvo“, – tai 15min patvirtino K.Starkevičius.

Parlamentaras nedetalizavo, ar taip galėjo įvykti dėl to, kad buvo tikimasi tolesnio trąšų gabenimo be didesnių sutrikimų. Į šį klausimą abstrakčiai atsakė ir Finansų ministerija.

„Iki šiol Lietuvoje tam poreikio nebuvo, tačiau dėl sankcijų poveikio bendrovei gali susidaryti situacija, kai lėšų prireiks“, – rašoma 15min atsiųstame ministerijos atsakyme.

K.Starkevičiaus pasiūlymu taip pat neįtvirtinta, kokia suma ar kokia dalimi bus kompensuojamos išlaidos, susijusios su šalies geležinkelių infrastruktūra.

„Skaičius pasakyti sunku, bet iš pradžių reikia stengtis išlikti nustatyto biudžeto deficito rėmuose. Į tai orientuojamės“, – šį aspektą pakomentavo K.Starkevičius.

Tiesiogiai valstybė nuostolių dėl sankcijų nekompensuoja ir nekompensuos, pabrėžia Finansų ministerija. Naujoji nuostata 2022 m. biudžeto projekte įrašyta ne „Lietuvos geležinkelių“ nuostolių kompensavimui, o geležinkelių infrastruktūros išlaikymui, jei tokių lėšų prireiktų. „Geležinkelio tinklai yra valstybės nuosavybė. Daugelis ES šalių biudžeto lėšomis prisideda prie geležinkelių infrastruktūros išlaikymo“, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme.

Tuo tarpu susisiekimo ministras Marius Skuodis pirmadienį paragino valstybinę įmonę ne skųstis, kad krovinių sumažės ir tikėtis subsidijų, bet pačiai aktyviai ieškoti alternatyvų.

M.Majauskas: šaltiniu gali tapti dėl augančių pajamų didėjančios mokesčių bazės

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK) per porą mėnesių nuo pirminio biudžeto pateikimo atmetė beveik pusę milijardo eurų vertų Seimo narių pageidavimų, kam dar reikėtų skirti lėšų kitų metų biudžete.

Lapkričio viduryje skelbta, kad BFK atmetė visus Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų 2022 metų biudžeto išlaidų. Bendra atmestų parlamentarų pasiūlymų vertė siekė 433 mln. eurų.

Tuomet komentuodamas tokį sprendimą M.Majauskas įspėjo, kad situacija auginti biudžeto deficitą nėra tinkama, nes didėja infliacija, be to, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė vardija realias finansavimo tvarumo rizikas.

Tačiau pirmadienį priimtas sprendimas kompensuoti infrastruktūros netektis galimai sutilps į biudžeto rėmus, sako parlamentaras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

„Galimybė skolintis siekiant padengti sankcijų taikymo išlaidas turi vieną svarbią sąlygą apibrėžtą to pačio biudžeto rodiklių įstatymo 11 straipsnyje. Skolintis galima tik tokiu atveju, jei užtikrinama, kad valdžios sektoriaus deficitas nedidės ir bus ne blogesnis negu –3,3 procento“, – 15min komentavo M.Majauskas.

Tai reiškia, kad galimybė skolintis atsiveria tik esant viršplaninėms pajamoms arba perskirstant esamas išlaidas. Vis dėlto M.Majauskas mano, kad perskirstymo gali ir neprireikti.

„Sparčiai auganti infliacija ir augančios žmonių pajamos didina gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, kurie sudaro apie 57 proc. visų valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų, bazes. Tai reiškia, kad biudžetas ateinančiais metais gali gauti laikinų viršplaninių pajamų, kurios ir galėtų būti skirtos nenumatytoms išlaidoms“, – aiškino parlamentaras.

Jis taip pat pridūrė, jog valstybė nėra įsipareigojusi dengti valstybės valdomų įmonių patiriamus nuostolius. „Lygiai kaip ir valstybės valdomos bendrovės nėra įsipareigojusios kiekvienais metais biudžetą papildyti fiksuota dividendų suma“, – akcentavo M.Majauskas.

Nežinojo ar tikėjosi praslysti?

Nuo pat gruodžio 8 d. viešojoje erdvėje verda diskusijos, kas turėjo užtikrinti, kad baltarusiškos trąšos nebevažiuotų per Lietuvą.

Tai, kad trąšos dar kurį laiką važiuos per Lietuvą po numatyto termino, susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Algis Latakas viešai užsiminė dar prieš oficialų sankcijų įsigaliojimą. Tačiau tik po to, kai į Lietuvą praėjusį trečiadienį, sankcijų įsigaliojimo dieną, įvažiavo trąšas gabenantis traukinys, į šią situaciją dėmesį rimčiau atkreipė ir politikai.

Tiesa, susidariusi situacija esminiams sprendimų priėmėjams staigmena netapo. Per kelias dienas paaiškėjo, kad apie tai, jog „Lietuvos geležinkeliai“ gavo avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą iš anksto žinojo ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerija. Maža to, „Lietuvos geležinkeliai“ galimai patys proaktyviai ieškojo sandorius finansuoti pasiryžusių bankų ir fintech įmonių.

Aiškinantis, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, tamsūs debesys pakibo net virš keleto asmenų – prašymą atsistatydinti jau pateikė susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Bene daugiausiai kritikos strėlių gavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, nepaliestas neliko ir Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, anksčiau dirbęs vienos stambiausių valstybės įmonių „Lietuvos energija“ vadovu, mano, kad atsakomybė dėl susidariusių kaltųjų paieškų tenka visoms pusėms.

Jo nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“, kurie, kaip matyti iš paskelbtos informacijos, iš anksto planavo trąšas vežti ir po gruodžio 8 d., turėjo proaktyviau komunikuoti savo sprendimą.

„Labai svarbi aplinkybė yra ta, kad situacija buvo žinoma gerokai iš anksto ir per tuos kelis mėnesius niekas smarkiai nepasikeitė, kad ta diena būtų tapusi siurprizu. Bet niekas nerado poreikio ir galimybės pasakyti visiems – štai koks yra planas. Mano nuomone, jeigu net ir būtų pasakyta, kad mes nustosime vežti trąšas po naujų metų, nemanau, kad kažkas dėl to būtų jautriai sureagavęs“, – 15min sakė pašnekovas.

JAV sankcijos galioja tiems sandoriams, kuriuose egzistuoja JAV pėdsakai – veikia šios šalies piliečiai, įmonės ar kiti subjektai, mokėjimams naudojami JAV doleriai. Techniškai „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ prekybiniai santykiai po JAV sankcijomis nepatenka, tačiau visuomenėje, žiniasklaidoje ir tarp politikų keltas klausimas dėl savanoriško solidarumo su JAV vykdoma politika.

„Iš to, ką matome, įmonė labiau rūpinosi kaip pratęsti (tranzitą – 15min), bet ne tiek išsiaiškinti, koks vis dėlto yra vertybinis sprendimas. Tai jautrus sprendimas, kurį reikėtų susiderinti su akcininkais ir valstybe, kuriai ta įmonė dirba“, – pabrėžė ISM rektorius.

Atsakomybė, anot jo, tenka ne tik M.Bartuškai, bet ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai, dalinai sudarytai iš nepriklausomų ekspertų.

„Valdyba pristatė faktus, bet pozicijos taip ir nekomunikuoja. Akivaizdu, kad jų vaidmuo buvo svarbus, nes tai nepriklausomi žmonės, kurie iš esmės tam ir paskirti – kad saugotų įmonės reputaciją. Šiuo atveju aktyvumo pritrūko. Iš to, ką išplatino valdyba, mano nuomone, planas buvo tęsti tuos vežimus“, – sakė D.Misiūnas.

Vis dėlto pagrindinė atsakomybė, pašnekovo nuomone, tenka politikams, kurie per kelis mėnesius taip ir nesugebėjo nustatyti aiškios vertybinės pozicijos. Kaip jau minėta, techniškai sandoriai tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ galėtų vykti ir toliau, todėl dabartinė situacija yra daugiau solidarumo su JAV klausimas, už kurį atsakinga šalies užsienio politika.

„Akivaizdu, kad apsisprendimas taikyti ar netaikyti apribojimus, turėjo būti aiškesnis. Jo trūkumas sukėlė interpretacijas tarp dviejų ministerijų ir įmonės. Tarp Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ turėtų būti aiškesnė sprendimų priėmimo ir pozicijos laikymosi struktūra, nes kai atėjo diena X, staiga mes jau matome skirtingas interpretacijas. Jeigu komunikacija ir įvyko, galbūt kažkas ne iki galo buvo pasakyta“, – spėjo D.Misiūnas.

„Pagrindė atsakomybė yra politikų pusėje, nes jie turi apsispręsti, ar laikosi solidarumo. Reikalingas aiškus apsisprendimas iš politikų, iš ministro, akcininkų, kurie sakytų – sustabdykite. Juk įmonė nedirba vakuume“, – pridūrė pašnekovas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką