Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neringos meras Darius Jasaitis: „Tunelis po mariomis verslininkams sukrautų milijonus“

Nidoje dūzgia būriai vasarotojų
Reginos Jegorovos nuotr. / Kuršių marios
Šaltinis: 15min
0
A A

UNESCO ekspertams pareiškus, kad tiltas, jungiantis Klaipėdą ir Kuršių neriją būtų nesuderinamas su pamario kraštovaizdžiu ir nepataisomai sudarkytų unikalų gamtos kampelį, kurorto vadovas Darius Jasaitis ištraukė kitą kozirį – povandeninį tunelį. Apie jo tiesimą UNESCO savo pozicijos dar neišdėstė, tad Neringos meras užsibrėžė tikslą įtikinti visas atsakingas institucijas, kad tunelis – būtina pusiasalio jungtis su žemynine dalimi. Paveldosaugininkams pasipriešinus tilto statyboms, tunelis liko vienintelė galimybė jungčiai per marias, tačiau net ir jo projektuotojai pripažįsta, kad nutiesus tunelį mariomis ir toliau turės plaukioti keltai.

Tunelio administravimas sukrautų milijoninius turtus

Griežta UNESCO ekspertų nuostata dėl tilto per Kuršių marias nenuslopino idėjos sukurti jungtį tarp Klaipėdos ir Neringos.

„Jei pirminiais apskaičiavimais tiltas kainuotų apie 50 mln. eurų, tai tuneliui nutiesti prireiktų tris kartus mažiau. Pinigai dideli, tačiau, namo manymu, atsirastų daug verslininkų, kurie sutiktų nutiesti tunelį už galimybę jį eksploatuoti kokius 15 metų. Per tokį laiką verslininkų investicijos atsipirktų su kaupu“, – skaičiavo Neringos meras D.Jasaitis.

Verslininkams turtus sukrautų mokestis už pravažiavimą tuneliu. Nė nesvarstoma galimybė automobiliams tuneliu leisti važiuoti nemokamai. Jie ir toliau už šią paslaugą atriektų tiek, kiek keldamiesi keltu. Taip į tunelį administruosiančios bendrovės sąskaitą kasmet suplauktų apie 10 mln. eurų.

Sunkvežimiai ir toliau plauktų keltais

Tačiau keltų, kuriems ir ieškoma alternatyvų jungčiai su Kuršių nerija, atsisakyti nepavyktų. Jie ir toliau plaukiotų mariomis, plukdydami sunkvežimius ar nestandartinius krovinius.

„Mes negalime tiesti aukštesnio tunelio, nei leidžia tarptautiniai standartai – iki 3,7 metro. Tokiu tuneliu pravažiuotų ne visa sunkiasvorė technika. Jai persikelti būtina palikti kelis keltų reisus. Ribotas tunelio aukštis kartu būtų ir apsauga nuo sunkvežimių srauto į Karaliaučiaus sritį ir iš ten“, – dėstė jau paruoštos tunelio vizualizacijos autorius Juozas Zykus.

Tunelio į Kuršių neriją vizualizacija
Tunelio į Kuršių neriją vizualizacija

Projektuotojo planuose, iš pirmo žvilgsnio, neįtikėtinos idėjos. Dalis tunelio trajektorijos būtų nutiesta virš vandens, o pusiaukelėje  – įrengtas baseinas. Sausumoje aplink tunelį braižomos įvairios poilsio ir laisvalaikio zonos.

Neringiškių kantrybė išseko

Labiausiai jungtimi su žemynine dalimi suinteresuoti neringiškiai. Kurorto gyventojai tikina nuolat patiriantys nepatogumų, savo dienotvarkę planuodami pagal keltų grafiką. Savivaldybės surengtoje apklausoje neringiškiai kone vienbalsiu pasisakė už tiltą per marias.

Tunelio į Kuršių neriją vizualizacija
Tunelio į Kuršių neriją vizualizacija

Šiuo metu kurorte gyvena 5 tūkst. gyventojų. Jungties su žemynine dalimi verkiant reikia ne tik jiems, o ir uostininkams. Tarp Klaipėdos ir Neringos nuolat zujantys keltai trukdo uosto plėtrai ir intensyvėjančiai laivybai.

O ji per ateinantį penkmetį išaugs iki neregėtų aukštumų. Vien Klaipėdos jūrų uosto direkcija iki 2021 m. į infrastruktūrą ketina investuoti 0,5 milijardo eurų. Panašias investicijas planuoja ir privačios uosto bendrovės.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką