„Jau dabar esame priversti atsisakyti krovinių vien dėl to, kad Klaipėdos uoste nėra pakankamų gylių tokiems laivams priimti“, – aiškino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
„Dabar mūsų klausia, ne kiek kainuoja gabenti krovinį, bet ar galime gabenti. Tik po to prasideda kiti klausimai“, – aiškino uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Jau šiuo metu Klaipėdai sunkiai sekasi konkuruoti su kaimyniniais Rygos bei Talino uostais dėl „Baltmax“ tipo laivų. Šiems laivams priimti reikalingas 18 m gylis. Lietuvos uostas tokiomis galimybėmis pasigirti negali.
Prognozuojama, kad artėjantį dešimtmetį Klaipėdos uosto apkrova tik dar labiau augs, todėl būtina jau dabar galvoti apie išorinį uostą. Pernai perkrauta 35,2 mln. t krovinių – beveik dukart daugiau nei 1999-aisiais.
Per artimiausius dvejus metus norima paruošti techninę dokumentaciją tokiam uostui statyti. Šiuo metu tokio uosto statybai numatomos dvi galimos vietos – šalia Būtingės arba Melnragėje, už uosto vartų.
Jau dabar sulaukiama investuotojų dėmesio. Galimybe prisidėti prie tokio uosto statybų domisi ir kinų kompanija.
Uosto krovos kompanijų atstovai pritarė išorinio uosto būtinybei, tačiau kartu akcentavo būtinybę pritraukti naujus krovinius, o ne paskirstyti jau esamus.
