Sekite 15min Google
„Man svarbiausia – pramonės ateitis. Aplinkosauga, technologinis proveržis ir Klaipėdos uosto įvaizdis nėra atskiri tikslai – jie kartu lemia mūsų konkurencingumą. Tokie projektai parodo, kad Klaipėdoje galime ne tik kokybiškai pagaminti laivo korpusą, bet ir su partneriais sukurti bei integruoti pasaulinio lygio technologinį sprendimą“, – sako AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Tokie projektai parodo, kad Klaipėdoje galime ne tik kokybiškai pagaminti laivo korpusą, bet ir su partneriais sukurti bei integruoti pasaulinio lygio technologinį sprendimą.
Reikėjo sprendimų, kurių nenukopijuosi
Jo teigimu, statant aplinkai draugiškesnius laivus pats korpuso gamybos principas iš esmės nesikeičia. Didžioji technologinė transformacija vyksta jo viduje – energijos gamybos, kaupimo, paskirstymo, valdymo ir saugos sistemose.
Įgyvendinant laivo „Rasa“ projektavimą ir statybas reikėjo į vieną sistemą integruoti vandenilio kuro elementus, maždaug 2 MWh talpos baterijas, elektros pavarą, energijos valdymo sistemą bei atliekų surinkimo ir valymo įrangą.
„Didžiausias iššūkis buvo skirtingų technologijų sujungimas į vieną saugiai ir patikimai veikiančią sistemą. Kadangi tokio tipo laivų dar labai nedaug, ne visus atsakymus galima rasti ankstesniuose projektuose – dalį sprendimų teko kurti, derinti su klasifikacine bendrove ir tikrinti praktiškai“, – pasakoja A. Šileika.
Ypatingų reikalavimų kelia vandenilis – būtina užtikrinti priešgaisrinę saugą, ventiliaciją, dujų aptikimą, vamzdynų sandarumą ir pavojingų zonų atskyrimą. Todėl į projektą įsitraukė Lietuvos ir Estijos įmonės, projektuotojai, vandenilio įrangos gamintojai, klasifikacinė bendrovė ir užsakovas.
A.Šileika pabrėžia, kad prie tokio laivo gimimo skirtingais etapais tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda keli šimtai žmonių – nuo projektuotojų ir technologų iki suvirintojų, elektros, automatikos, vamzdynų bei įrangos montavimo specialistų.
„Svarbus ne tik komandos dydis, bet ir jos tarpdiscipliniškumas – laivų statybos, elektros energetikos, chemijos, automatikos, programavimo ir saugos specialistai turi veikti kaip viena komanda. Tokie projektai augina projektavimo, elektros inžinerijos, automatikos, alternatyviųjų energijos sistemų ir sudėtingos technologinės integracijos kompetencijas“, – teigia A. Šileika.
Po vandenilinio laivo – elektrinis keltas
Aplinkai draugiškų laivų pamažu daugėja. VLG grupės įmonė Klaipėdoje šiuo metu įgyvendina Norvegijos užsakovo elektrinio kelto projektą. 73,3 metro ilgio baterijomis aprūpintas laivas bus skirtas keleiviams, automobiliams ir krovininiam transportui gabenti tarp Norvegijos salų.
Grupė yra sukaupusi ir hibridinių keltų, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų bei energijos taupymo sistemų diegimo patirties. Pastebima, kad auga ir jau eksploatuojamų laivų modernizavimo poreikis – juose diegiamos baterijos, kranto elektros, išmetamųjų dujų valymo bei energijos efektyvumo sistemos.
A. Šileika pabrėžia, kad tokie projektai Lietuvos laivų statybos pramonei suteikia galimybę pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą.
„Konkurencija vien darbo kaina Europoje tampa vis sudėtingesnė, todėl turime konkuruoti inžinerinėmis žiniomis, gebėjimu valdyti sudėtingus projektus ir užsakovui pateikti visiškai parengtą laivą „iki rakto“. Tokie projektai augina projektavimo, elektros inžinerijos, automatikos, alternatyviųjų energijos sistemų ir sudėtingos technologinės integracijos kompetencijas“, – teigia VLG vadovas.
Konkurencija vien darbo kaina Europoje tampa vis sudėtingesnė, todėl turime konkuruoti inžinerinėmis žiniomis, gebėjimu valdyti sudėtingus projektus ir užsakovui pateikti visiškai parengtą laivą „iki rakto“.
Ateities laivai bus skirtingi
Pasaulinės laivybos transformacija nereiškia, kad visus laivus ateityje pakeis vien elektra ar vandeniliu varomi modeliai. Technologija priklausys nuo laivo paskirties ir maršruto, teigia įmonės vadovas.
„Persiorientavimas vyksta, tačiau nėra vienos technologijos, kuri tiktų visiems laivams. Trumpiems ir reguliariems maršrutams sparčiausiai plinta baterinė elektra. Ilgesniems maršrutams svarstomas žaliasis metanolis, amoniakas, vandenilis, biokuras ir įvairūs hibridiniai sprendimai“, – vardija A.Šileika.
Baterinė elektra tinkama keltams, uosto, locmanų ir kitiems specializuotiems laivams, galintiems reguliariai grįžti į įkrovimo vietą. Vandenilis gali būti naudojamas specializuotuose ir pakrančių laivuose, kuriems vien baterijų nepakanka, tačiau svarbus nulinės taršos režimas.
Šį virsmą spartina griežtėjantys taršos reikalavimai, tačiau tempą vis dar riboja alternatyviųjų degalų kaina, jų pasiūla ir nepakankama įkrovimo bei bunkeriavimo infrastruktūra uostuose.
„Laivų savininkai šiuo metu dažnai renkasi dvejopo kuro laivus, kad galėtų naudoti šiandien prieinamą kurą, tačiau ateityje pereiti prie mažiau taršaus. Ateities laivyba bus paremta ne viena technologija, o skirtingais sprendimais pagal laivo paskirtį ir maršrutą“, – įsitikinęs A. Šileika.
Laivų savininkai šiuo metu dažnai renkasi dvejopo kuro laivus, kad galėtų naudoti šiandien prieinamą kurą, tačiau ateityje pereiti prie mažiau taršaus.
Ar Klaipėda gali tapti žaliųjų laivų statybos centru?
Klaipėda turi nemažai prielaidų tapti žaliųjų laivų statybos centru – ilgametę laivų statybos ir remonto patirtį, inžinerines įmones, universitetą, stiprų uostą ir jūrinės pramonės tradicijas. Papildomu konkurenciniu pranašumu tampa žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo infrastruktūra. Tačiau A. Šileika pabrėžia, kad vieno ar kelių sėkmingų projektų nepakaks.
„Reikia ilgalaikės valstybės ir verslo strategijos, užsakymų tęstinumo, investicijų į infrastruktūrą, specialistų rengimą, mokslinius tyrimus bei eksperimentinių technologijų bandymų galimybes. Jei veiksime nuosekliai, Klaipėda gali tapti vienu iš Baltijos regiono specializuotų žaliųjų ir technologiškai sudėtingų laivų statybos bei modernizavimo centrų“, – sako A. Šileika.
Tai kartu reiškia ir didėjantį specialistų poreikį. A. Šileikos teigimu, Klaipėdos uoste yra susiformavusi stipri laivų statybos, metalo konstrukcijų, elektrotechnikos ir inžinerinio projektavimo bazė, leidžianti įgyvendinti inovatyvių ir mažesnį poveikį aplinkai darančių laivų statybos projektus. Tačiau teigti, kad specialistų esama pakankamai, būtų per drąsu, įsitikinęs VLG vadovas. Lietuvoje ypač reikia patyrusių laivų projektuotojų, elektros pavarų, aukštos įtampos sistemų, automatikos, vandenilio saugos ir sistemų integravimo specialistų.
A. Šileikos teigimu, pasaulyje pastatyta apie 1100 elektrinių-hibridinių ir baterijomis varomų laivų, apie 200 metanoliu ir maždaug 50 vandeniliu varomų laivų.
Didesnę plėtrą stabdo didesnė tokių laivų statybos kaina, elektros įkrovimo ir alternatyviųjų degalų bunkeriavimo infrastruktūros trūkumas uostuose, besikeičiantis tarptautinis reguliavimas bei technologijų komercializavimo tempas. Kita vertus, būtent šis virsmas, A. Šileikos vertinimu, tampa laivų statybos sektoriaus technologinės pažangos katalizatoriumi.
