Tolimųjų reisų vairuotojai iš Ukrainos kelia galvas ir vis dažniau viešina istorijas, kurios rodo, kaip su jais elgiasi Lietuvos bendrovių savininkai. Vienas vairuotojas buvo „išmestas“ iš automobilio Prancūzijos ir Belgijos pasienyje su 20 eurų, kitas, apgautas darbdavio, bando sugrįžti į Ukrainą
Vietoje 1500 eurų – 10 kartų mažesnė suma
Nikojalus Skobilevas iš Ukrainos atvyko tiesiog uždirbti, Kaune įsidarbino įmonėje „SEV transportas“. Jam darbdavys pažadėjo 1500 eurų atlyginimą.
„Darbą rekomendavo Kaune, sakė, kad galiu čia užsidirbti, tai ir atvykau“, – pasakojo ukrainietis.
BNS anksčiau rašė, kad Lietuvoje įsteigtai įmonei „Sev transport“ vadovauja sutuoktiniai Larisa ir Valentinas Kolomiietsai.
Tris mėnesius vyras vairavo vilkiką po Europą, bet iš darbdavio už šį laikotarpį gavo tik 150 eurų. Trečdalį sumos skyrė maistui.
„Tai nieko nejaudino. Teko pažeisti darbo ir poilsio taisykles, nes jų laikytis su tokiais darbdaviais neįmanoma, nuolat girdi – turi suspėti, nes klientas nesumokės“, – pasakojo ukrainietis. Jis rado ir daugiau panašaus likimo tautiečių, iš kurių sąskaitos darbdaviai išbraukė dalį atlyginimo kaip baudą už poilsio pažeidimą.
„Mano kortelėje dabar 25 centai po trijų mėnesių darbo“, – konstatavo jis, kurį darbdavys nubaudė 25 tūkstančių eurų bauda.
Galiausiai ukrainietis sužinojo, kad jis atleistas dar kovo pradžioje. Dabar jis Lietuvoje ir neturi net už ką grįžti namo.
Žadėjo po 60 eurų per dieną
Aleksejus Pičumagra taip pat atvyko į Kauną dirbti transporto kompanijoje „Avima“.
Registrų centro duomenimis, „Avima“ akcininkai – Olga Andrejeva ir Vladimiras Sivakas, direktorius – Vladimiras Zinko.
Pradžioje viskas sekėsi gerai, išlaikė egzaminus ir susitarė su darbdaviu, kad pirmą mėnesį uždirbs po 25 eurus per dieną, po to – po 60.
„Bet pasakė, esi užsienietis, tad kortelę gausi vėliau, nes ją reikia pagaminti. Per pirmas tris savaites grynais per kitą vairuotoją gavau šimtą eurų. Po to sakė, kad kortelę pametė. Teko gyventi viešbutyje, nes žadėjo, kad padengs šias išlaidas, tačiau to nepadarė“, – savo istoriją pasakojo ukrainietis.
Tuo problemos nesibaigė. Ukrainietis gavo techniškai netvarkingą mašiną, su menkais protektoriais, be kai kurių šviesų, ir teko važiuoti per kalnus.
Važiuoja ir su netvarkingais vilkikais
Kai perdavė mašiną kitam vairuotojui, dėl techninės būklės ji pateko į avariją – visa atsakomybė teko kitam, tačiau Aleksejui pinigų niekas nemokėjo, neturėjo net pinigų autobusui į Kauną.
„Stoviu ryte svetimoje šalyje, be bilieto ir pinigų, autobusų nėra nei į Kauną, nei į Ukrainą. Bandžiau skambinti į konsulatus, bet sakė, kad manęs niekas neapvogė, tai ir pagalbos negaliu tikėtis. Be cento kišenėje, su tuščia kortele ir vietovėje, kur niekas į Lietuvą nevažiuoja“, – taip nupasakojo savo padėtį ukrainietis.
Tik žmonos pagalba pavyko grįžti į Ukrainą. Galiausiai jis gavo 560 eurų už du mėnesius darbo.
„Gali palaukti autobuso į Kauną ir gali važiuoti namo, atlyginimo negausi“, – išgirdo iš darbdavio vairuotojas.
Išlaipinami Europoje
Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas pasakojo, kad daugėja tokių istorijų, kai darbdaviai išnaudoja lietuvių kalbos ir savo teisių nemokančius užsieniečius. Kartais darbdaviai – patys ukrainiečiai, sumanę Lietuvoje taip uždarbiauti.
„Bet kodėl to nemato Transporto, Darbo inspekcijos? Kodėl visi užsimerkia? Visi mato, kokio masto tai problema, kad žmonės yra išnaudojami, paliekami Vakarų Europoje be pinigų ir verčiami grįžti namo kaip išmano. Taip neturi būti“, – klausė A.Cuzanauskas.
Jo duomenimis, jau yra 15 naujų atvejų su įrodymais, kurie kaip ieškiniai keliaus į teismą.
„Lietuvos darbdaviai gali išmesti vairuotoją bet kokioje šalyje ir jam dar pameluoti, kad jis gali grįžti autobusu į Kauną, kai iš ten niekas nevažiuoja. Tai visiškas elgesio dugnas“, – teigė A.Cuzanauskas.
Antradienį priims rezoliuciją
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Tomilinas teigė, kad tolimųjų reisų vairuotojai nuolat skundžiasi socialine padėtimi ir būtinas dialogas tarp abiejų pusių.
Vidutinė alga, pasak jo, yra 512 eurų, bet dienpinigiai tris kartus viršija vidutinę algą.
Antradienį Seimas žada priimti rezoliuciją dėl tolimųjų reisų vairuotojų socialinės padėties gerinimo. Rezoliucijoje Vyriausybė raginama atkreipti dėmesį į dažnėjančius atvejus, kai vairuotojai yra apgaudinėjami.
Baudžiamosios teisės advokatas Saulius Žentelis spaudos konferencijoje antradienį sakė, kad daugėja atvejų, kai darbdavių elgesys patenka į Baudžiamojo kodekso akiratį – jie išnaudojami, klastojami dokumentai. Todėl jis prognozuoja, kad bylų tik daugės.
