Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 2d. 10:20

Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio elektrifikavimo konkurso baigtis – neaiški

Geležinkelio bėgiai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Geležinkelio bėgiai

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ kol kas nepavyksta užbaigti prieš pusantrų metų paskelbto maždaug 250 mln. eurų vertės Vilniaus–Klaipėdos ruožo elektrifikavimo konkurso. BNS žiniomis, baiminantis, kad gali būti nesulaukta nė vieno pasiūlymo, potencialiems rangovams ir geležinkeliams nesutariant dėl būsimos sutarties projekto, bendrovė davė dar mėnesį pateikti pasiūlymus.

Iš konkurso jau pareiškė pasitraukianti viena iš 7-ių konkurso dalyvių – Prancūzijos infrastruktūros statybų grupė „Eurovia“ ir jos antrinė įmonė „Eurovia Lietuva“ liepos 29 dieną pranešė nebedalyvausianti konkurse, „jei neatsiras naujų aplinkybių“.

„Grupės vadovybė Paryžiuje nusprendė, kad dėl laiko stokos mes tiesiog nespėsime parengti pasiūlymo, todėl priimtas sprendimas nebedalyvauti konkurse. Yra per daug rizikų, per trumpas laikas jas įvertinti ir pasiruošti (...) Mūsų specialistų vertinimu, tam reikėtų dar bent penkių mėnesių“, – BNS sakė „Eurovia Lietuvos“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.

Pasak jo, jei paraiškų terminas būtų pratęstas arba konkursas būtų skelbiamas iš naujo, „Eurovia“ svarstytų galimybę jame dalyvauti.

Kvalifikuotų dalyvių pasiūlymų geležinkeliai laukė iki liepos 16 dienos, tačiau paskutiniu momentu šį terminą pratęsė iki rugpjūčio 18 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška BNS tikino, kad įmonė daro viską, užtikrindama konkurencingas sąlygas ir tikėdamasi gauti geriausią pasiūlymą.

„Pirkimas vyksta, jis yra finalinėje stadijoje. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kas konkursas būtų skaidrus ir mes gautume gerą rezultatą. Matėme, jog šiems tikslams pasiekti dar reikia pratęsti terminą, kad turėtume dar vieną raundą su rangovais, gryninant sąlygas ir situaciją. Pasikartosiu, tikslas yra gauti geriausią pasiūlymą“, – BNS sakė M.Bartuška.

Konkurso dalyviai delsė teikti pasiūlymus

„Lietuvos geležinkelių“ rašte vienam konkurso dalyvių – jo kopiją turi BNS – nurodoma, kad sprendimas atidėti paraiškų priėmimo terminą priimtas atsižvelgiant į „dalyvių aktyvumą formuojant atnaujintus pasiūlymus ir siekiant užtikrinti visų tiekėjų dalyvavimą tolesnėse pirkimo procedūrose“.

Rašte geležinkeliai nurodo, kad bent jau šis konkurso dalyvis „galimai neketino“ pateikti atnaujinto pasiūlymo, todėl jo atstovus pakvietė susitikti.

M.Bartuška nekomentavo, ar liepą kilo rizika nesulaukti nė vieno pasiūlym.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mantas Bartuška
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mantas Bartuška

„Šiuo metu vyksta pokalbiai su rangovais, tikslas yra, kad mes tuos pasiūlymus gautume ir užtikrintume konkurenciją. Detaliau konkurso proceso šiuo metu nenorėčiau komentuoti“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Jis taip pat nesiėmė vertinti, ar naujas pasiūlymų terminas galėtų būti atidėtas dar kartą.

„Kol kas siekiame, kad gautume pasiūlymus šitame etape (...) Dirbame ta linkme ir tikimės, kad artimiausiu metu turėsime rezultatus. Konkursas tikrai nėra paprastas ir lengvas, o mūsų tikslas yra kuo greičiau turėti kuo geresnį rezultatą“, – pabrėžė M. Bartuška.

Ginčai dėl sutarties projekto

BNS žiniomis, konkurso dalyvių nepasitenkinimą kelia „Lietuvos geležinkelių“ parengtas sutarties projektas. Bent jau vienas jų – „Inabelec“, kuriame ytra Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“, kreipėsi tiek į „Lietuvos geležinkelius“, tiek į Susisiekimo ministeriją, jog projekte neatsižvelgta į konkurso dalyvių pasiūlymus.

„Lietuvos geležinkeliams“ birželio pabaigoje siųstame laiške, kuriame prašoma atnaujinti derybas dėl sutarties projekto, „Inabelec“ nurodo, kad derybų dėl sutarties projekto metu geležinkeliai sulaukė daugybės tiekėjų pasiūlymų, bet į didžiąją dalį jų nebuvo atsižvelgta. „Inabelec“ teigimu, net 95 proc. jos pasiūlymų geležinkeliai atmetė, o galutinis sutarties variantas yra dar labiau palankus geležinkeliams.

„Apskritai kyla klausimas, kokiu tikslu tiekėjų buvo prašoma teikti pasiūlymus bei juos aptarinėti susitikimų metu, jei nuo pat pradžių nebuvo noro iš perkančiojo subjekto pusės keisti sutartį pagal pateiktus pasiūlymus“, – nurodoma rašte.

„Inabelec“ taip pat teigia, kad sutarties projektas neatitinka ir Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos FIDIC Geltonosios knygos, pagal kurią rengta sutartis ir planuojama įgyvendinti projektą, reikalavimų.

„Jei konkrečiai šiuo atveju tiekėjas yra priverstas prisiimti ženkliai didesnę dalį iš sutarties kylančių pareigų ir rizikų, tai atitinkamai reiškia, kad tiekėjas negalės pateikti palankiausio kainos pasiūlymo. Tiekėjas bus priverstas į kainos pasiūlymą įskaičiuoti visas jam perleistas pareigas ir rizikas, todėl didžiausia neigiama įtaka rezultate tektų pačiam perkančiajam subjektui“, – tvirtino „Inabelec“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas nesiėmė prognozuoti, ar maksimali projekto vertė gali viršyti preliminarią 250 mln. eurų sumą.

Ispanijos įmonės pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nesutikus atnaujinti derybų dėl sutarties projekto, jos „labai rimtai svarstys galimybę toliau nedalyvauti pirkime ir neteikti galutinio pasiūlymo“.

„Lietuvos geležinkeliai“ liepos pradžioje atsisakė atnaujinti derybas dėl sutarties projekto, dėl to tokius pat argumentus „Inabelec“ išdėstė liepos 3 dienos laiške Susisiekimo ministerijai. BNS žiniomis, ministerija į prašymą taip pat neatsižvelgė.

M.Bartuška: siekiame geriausio rezultato

M.Bartuška BNS sakė negalintis komentuoti, ar „Inabelec“ birželio pabaigoje prašė atnaujinti derybas dėl sutarties, tačiau neigė, kad jis yra išimtinai naudingas „Lietuvos geležinkeliams“.

„Su tuo, kad sutarties projekte visos rizikos yra perkeliamos rangovams, pilnai nesutikčiau. Vyksta pokalbiai, mes siekiame, kad kontraktas būtų subalansuotas ir atitiktų rinkos sąlygas. Ten kur galbūt yra kažkokių sunkesnių momentų, komanda tikrai žiūri ir žiūrės lanksčiai, tam, kad rangovai galėtų pateikti savo pasiūlymus“,– aiškino M.Bartuška.

Jis pabrėžė, kad nepaisant užsitęsusio konkurso, bendrovė tikisi išsaugoti projektui numatytas Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas ir jį įgyvendinti greičiau, nei per numatytą maksimalų penkerių metų laikotarpį.

„Europinės lėšos yra mums labai svarbi ir reikšminga finansavimo dalis. Mūsų tikslas yra viską padaryti laiku, kad europinis finansavimas pilna apimtimi tame dalyvautų. Aišku, yra rizikų, nes laikas yra įtemptas“,– tvirtino M.Bartuška.

„Siekiame padaryti projektą kuo greičiau, nes jis yra labai naudingas Lietuvai. Tikslas, sakyčiau, yra 2022-2023 metai“, – pridūrė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas nesiėmė prognozuoti, ar maksimali projekto vertė gali viršyti preliminarią 250 mln. eurų sumą.

„Priklausys nuo rezultatų, nuo konkurencijos. Mes tikimės rinkos sąlygų, bet siūlomos technologijos gali būti skirtingos. Viską parodys konkurso rezultatai, mes siekiame, kad kaina būtų kuo mažesnė“, – sakė M.Bartuška.

Konkursas tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų

Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimo konkursą „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė 2017-ųjų gruodį. Preliminarių dalyvių pasiūlymų buvo laukiama iki 2018 metų vasario pradžios, vėliau šis terminas buvo pratęstas iki kovo 20 dienos. Pernai liepą geležinkelių atstovai yra teigę, kad konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti iki 2018-ųjų pabaigos.

Pernai rugsėjį konkursą teisme trumpam buvo sustabdžiusi Prancūzijos transporto, infrastruktūros ir energetikos grupės „Alstom“ bendrovė „Alstom Transport“, ji skundė geležinkelių sprendimą atmesti jos paraišką. Įmonėms pasirašius taikos sutartį, spalio viduryje konkurso procedūros buvo atnaujintas.

BNS žiniomis, tarp konkurso dalyvių, be „Eurovia“, „Inabelec“ ir „Alstom“, yra „Kauno tiltai“ kartu su didžiausia akcininke Lenkijos „Trakcja PRKiI“, Ispanijos „Cobra Instalaciones Y Servicios“, taip pat Lietuvos bendrovių „ATEF-Euroope“ ir „Telekonta“ atstovaujami konsorciumai.

Planuojama, kad įgyvendinus projektą, Lietuvoje elektrifikuotu geležinkeliu bus pervežama daugiau kaip trys ketvirtadaliai visų krovinių ir du trečdaliai keleivių.

Dabar elektrifikuotų esamų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso geležinkelių tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur elektrifikuoti geležinkelio keliai vidutiniškai sudaro 52,7 procento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

02:18
02:03
01:30

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką