Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Algirdas Butkevičius: Vilniaus prijungimas prie „Rail Baltica“ – tik finansuojant ES

Algirdas Butkevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Algirdas Butkevičius
Šaltinis: BNS
0
A A

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog vienai Lietuvai būtų per sunku finansuoti europinės vėžės „Rail Baltica“ atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statybą, todėl būtina susitarti dėl europinės paramos milijardinės vertės projektui.

„Jei būtų susitarta, kad Lietuva pati iš nacionalinio biudžeto finansuoja geležinkelio vėžę nuo Kauno iki Vilniaus, ekonomiškai tai tikrai būtų neišmintinga, nes tai brangiai kainuotų. Mums reikia pasiekti galutinį susitarimą, kad ši atšaka nuo Kauno iki Vilniaus būtų finansuojama irgi Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, nes tam projektui planuojama skirti 85 procentus lėšų iš Europos Sąjungos biudžeto. Jei bus skirta mažesnė suma, šis projektas ekonomiškai bus neracionalus“, – interviu LRT radijui sakė premjeras.

Paraiškas Europos Komisijai dėl projekto finansavimo bus galima teikti iki 2016 metų.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad paraiškas Europos Komisijai dėl projekto finansavimo bus galima teikti iki 2016 metų.

„Paraiškų pridavimo terminas, aišku, kuo anksčiau, tuo geriau,bet riba yra 2016 metai, nes paskui gali būti tas kapšiukas perskirstytas tarp šalių ir galima tų lėšų netekti“, –  antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė R.Sinkevičius.

Jo teigimu, „Rail Baltica“ turėtų įgyvendinti Baltijos šalys kartu su Suomija ir Lenkija. Premjeras priminė, jog šių šalių transporto ministrų pasirašytame memorandume yra numatyta geležinkelio atšaka nuo Kauno iki Vilniaus.

A.Butkevičiaus teigimu, geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statybos klausimas bus aptariamas vasario 3 dieną Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime, kuriame turėtų dalyvauti ir Lenkijos premjeras

A.Butkevičius pripažino, jog jį nustebino pastarieji Estijos atstovų pareiškimai dėl „Rail Baltica“ projekto, tačiau, jo manymu, jie buvo pagrįsti emocijomis.

„Šiek tiek mane nustebino paskutiniu metu padaryti kai kurie pareiškimai, kurie daugiau pagrįsti emocijomis, nes praeitame Baltijos šalių ministrų tarybos posėdyje buvo susitarta, kad bus įtrauka vėžė nuo Kauno iki Vilniaus, kaip tam tikras pasiektas derybų rezultatas“, – sakė jis.

Jo teigimu, geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Vilniaus statybos klausimas bus aptariamas vasario 3 dieną Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime, kuriame turėtų dalyvauti ir Lenkijos premjeras.

Premjeras atmetė teiginius, jog „Rail Baltica“ projektas naudingas tik žemės, per kurią eis „Rail Baltica“ trasa, savininkams. Anot jo, specialiu įstatymu bus užkirstas kelias spekuliacijoms.

„Tie, kurie turėjo tokių ketinimų ir įsigijo žemę, galvodami stipriai pasipelnyti – to nebus, žemė bus išperkama, sumokant rinkos kaina, nes tam bus priimtas specialus įstatymas. Jeigu jie bus nepatenkinti, jie galės kreiptis į teismą, bet teismas, aš manau, vadovausis galiojančiais įstatymais. Mes užkirsime kelią spekuliacijai“, – kalbėjo A.Butkevičius.

 R.Sinkevičius: Lenkiją dar reikia įtikinti tiesti „Rail Baltica“ 

Lietuva kol kas nežino Lenkijos pozicijos dėl jos dalyvavimo transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projekte, nors šalies transporto ministras pernai pasirašė 5 šalių memorandumą dėl projekto įgyvendinimo. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad Lenkiją dar reikia įtikinti projekto nauda, nes kitaip greitoji „Rail Baltica“ vėžė neteks prasmės.

Anot R.Sinkevičiaus, jau pusantro mėnesio jis negauna atsakymo iš Lenkijos kolegų į savo laišką, todėl susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius ketina vykti pasikalbėti

„Ką reiškia greituminė vėžė, jei jos greitis 50 ar 80 kilometrų, kaip dabar. Reikia bandyti įtikinti Lenkijos pusę, Europos Komisiją, kad Lenkijai būtų padėta įsitikinti šiuo projektu“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija sakė R.Sinkevičius.

Anot jo, jau pusantro mėnesio jis negauna atsakymo iš Lenkijos kolegų į savo laišką, todėl susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius ketina vykti pasikalbėti: „Estų pozicija, kad lenkus kada nors prilenksim, bet pasikeitus politinei valdžiai gali viskas pasikeisti.“

„Mano idėja buvo kurti ne bendrą įmonę, o Europos interesų grupę, kuri apimtų visas penkias valstybes (Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją – BNS). Jos nepalaikė nei latviai, nei estai. (...) Iškyla klausimas, kaip lenkai elgsis. Jie būtų prie grupės prisijungę, bet prie bendros įmonės šiame etape atsisakė jungtis“, – aiškino R.Sinkevičius.

Rimantas Sinkevičius
Rimantas Sinkevičius

Neoficialiomis žiniomis, penkių šalių (Baltijos valstybių, Lenkijos ir Suomijos) politinę deklaraciją dėl „Rail Baltica“ Lenkijos atstovai pernai pasirašė tik su sąlyga, jeigu joje nebus nurodyta, kad šalis įsipareigoja padidinti traukinių greitį geležinkeliuose.

Šiuo metu nuo Lenkijos sienos iki Kauno tiesiamos „Rail Baltica“ atkarpos greitis sieks iki 160 kilometrų per valandą, o būsimoje atkarpoje nuo Kauno link Latvijos jis siektų 240 kilometrų. Toks pat greitis būtų ir tuo atveju, jei vėžė būtų tiesiama nuo Lenkijos sienos per Vilnių link Latvijos.

Šiuo metu dėl „Rail Baltica“ projekto vyksta ginčai, Estijai nesutinkant, kad Lietuva Europos Sąjungos lėšomis prijungtų Vilnių prie transeuropinės vėžės – estai baiminasi, kad lėšų pritrūks pačiai Estijai.

Lietuvoje „Rail Baltica“ trasos vertė turėtų siekti 4,4 mlrd. litų, tačiau R.Sinkevičius pirmadienį pareiškė, kad dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms kaina gali pakilti iki 7 mln. litų – tokiu atveju 2–3 mlrd. litų Lietuvai tektų sumokėti iš savo lėšų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką