„Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
"Šiandien mes turėjome rytinį pasitarimą su pačio aukščiausio lygio teisininkais ir tikrai reikia pasakyti, kad labai stipriai dirbama ir derinamos tam tikros pozicijos dėl galutinių dokumentų pasirašymo“, – pridūrė premjeras.
Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS sakė, kad įmonė galėtų būti įkurta kitų metų pradžioje.
„Jeigu neiškils kokių nenumatytų aplinkybių arba kliuvinių, tikėtina, kad įmonė bus įkurta kitų metų pradžioje“, – BNS sakė R.Slapšys.
Pasak jo, Lietuva laikosi pozicijos, kad įkūrus bendrą įmonę, šalis už projekto pinigus galėtų modernizuoti ir geležinkelio ruožą Vilnius-Kaunas.
„Konkrečių susitarimų dar nėra, bet mes išlaikome savo poziciją, kad turi būti ir sostinė prijungta. (...) Tai nereiškia, kad būtinai darysim kažkokį geležinkelio lankstą, gali būti, kad kažkokia vėžės atšaka padaroma. Tai kol kas dar diskusijų objektas“, – sakė ministro atstovas.
Trijų Baltijos šalių derybininkai liepos pabaigoje Briuselyje pasiekė sutarimą dėl "Rail Baltica" projekto bendros įmonės steigimo. Sutarta, kad visa geležinkelio infrastruktūra kiekvienoje valstybėje priklausys jai.
ES turėtų finansuoti 85 proc. viso "Rail Baltica" projekto, kuris sujungtų Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. Vien Lietuvoje trasos ilgis siekia apie 360 km, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 km, Estijoje – apie 300.
R.Sinkevičius anksčiau prieštaravo bendros įmonės steigimui, nes, jo manymu, Lietuvos infrastruktūra atitektų Latvijoje įsteigtai bendrai įmonei ir tai ne tik būtų nenaudinga Lietuvai, bet ir prieštarautų šalies Konstitucijai. Vietoj bendros įmonės anksčiau ministras siūlė kurti Europos ekonominių interesų grupę.
