Kaip skelbia analitikai, akivaizdu, kad jau artimu metu dar labiau išryškės skirtumai tarp ekonomiškai stipresnių valstybių ir Pietų Europos. Taip pat prognozuojama, kad Vokietijoje, didžiausioje ekonomikoje euro zonoje, vis stiprės nepasitenkinimas dėl paramos skyrimo krizės kamuojamoms valstybėms.
„Anksčiau ar vėliau ir patys graikai, ir tarptautinė bendruomenė pavargs nuo šios beprasmiškos kovos, kas prives prie sąjungos iširimo“, – sako CEBR direktorius.
Ekspertai jau ne pirmą kartą prognozuoja euro zonos iširimą. Sausio mėnesį „Bloomberg“ atliko 1000 investuotojų apklausą, ir rezultatai buvo neguodžiantys – net 59 proc. respondentų manė, jog iki 2016 metų iš euro zonos išstos viena ar kelios šalys, o 11 proc. prognozavo, kad tai įvyks per artimiausius 12 mėnesių.
Kaip teigia „Indiana Trust Company“ viceprezidentas, akivaizdu, kad ne visos euro zonos šalys vadovavosi nustatytais reikalavimais ir taip iškasė sau gilią duobę.
„Tai, kas vyksta euro zonoje, kelia vieną iš didžiausių pavojų pasaulio ekonomikai“, – sakė pasaulinę krizę išpranašavęs ekonomistas Nourielis Roubinis. Kiti specialistai prognozuoja, kad euro zoną greičiausiai bus priverstos palikti Graikija ir Portugalija.
Beje, dar praėjusiais metais vokiečių instituto IFO atstovai sakė, kad mažiausia žala Graikijai būtų išstojimas iš euro zonos.
Tiesa, žiemą apklausti „Bloomberg“ investuotojai neturėjo vieningo atsakymo, ar euro zonos laukia galutinis žlugimas – nuomonės išsiskyrė. 45 proc. respondentų manė, kad tai įvyks per artimiausius 5 metus, 48 proc. manė, kad to neatsitiks. „Lloyds TSB“ atstovas sakė, kad euro zonos žlugimo scenarijus yra sunkiai įmanomas, nes politinės investicijos į šį projektą buvo milžiniškos, o įsiskolinimai Europoje yra didžiausi pasaulyje.
