Prognozių sudarymą apsunkina tai, kad dauguma įvykių, galinčių sukelti didžiulę krizę ateina ne iš finansų sektoriaus. Norėdami atspėti kitą pasaulinį šoką, turėtume nujausti geopolitinius pokyčius, karus, teroristų išpuolius, stichijos siautėjimą, pandemijas, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Ianas Bremmeris ir Prestonas Keatas iš konsultavimo firmos „Eurasia Group“ tikina, kad nuspėti retai pasitaikančius ir didžiules katastrofas sukeliančius įvykius beveik neįmanoma. Srtėjančias grėsmes sušvelninti galėtų nebent kūrybingi analitikai, „neužsiciklinantys“ ties matematiniais realybės modeliais.
Ekonomistai ir politikos ekspertai ilgai galvojo, kad žmonės elgiasi racionaliai, kad jų veiksmus galima nuspėti. Tačiau pasaulinė ekonominė krizė šią prielaidą suplėšė į skutus. Norint nuspėti ateitį reikia atsižvelgti į milijonų žmonių santykius, jų veiksmus.
Psichologas Philipas Tetlockas paprašė 284 politikos ir ekonomikos ekspertus pamėginti nuspėti ateinančių 20 metų įvykius įvairiose gyvenimo . Jis gavo daugiau nei 82 tūkst. prognozių. Tai reiškia, kad tikimybė, jog kuris nors iš prognozuojamų dalykų įvyks yra itin menka.
Bet negi tai reiškia, kad mums teks susidurti su neišmatuojama rizika, nuo kurios niekas neišgelbės? Nebūtinai. Analitikų teigimu, galimo scenarijaus ir rizikos planavimas gali padėti rasti bent dalį sprendimo. Esą investuotojai gali pasiruošti ateičiai analizuodami blogiausius galimus scenarijus ir spręsdami, kaip pasielgtų tokiu atveju.
„Galimo scenarijaus analizė yra vienas naudingiausių būdų suprasti situacijos netikrumą ir didžiausias rizikas“, – tikina I.Bremmeris ir P.Keatas.
