Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ advokato padėjėjo Lauryno Ramuckio, nors ES Teisingumo teismo sprendimas nėra tiesiogiai taikomas, šis precedentas neabejotinai turės įtaką nacionaliniams teismams.
„Iki šiol atskirose valstybėse narėse viešumo ir viešo paskelbimo sąvokos buvo vertinamos įvairiai, o teismas aiškiai susiaurino viešo paskelbimo sąvoką ir nurodė konkrečius atvejus, kuomet atlikėjai ir fonogramų gamintojai neturi teisės reikalauti atlyginimo už jų kurinių paskelbimą. Svarbiausi kriterijai, įvertinant, ar fonogramų transliavimas yra viešas ar ne, yra naudotojo vaidmuo, klausytojų rato dydis bei fonogramų transliavimo komercinis efektas pagrindinei naudotojo veiklai, – sako L.Ramuckis. Šiuo metu verslininkai apmokestinami tik už fonogramose fiksuotų garso įrašų transliavimą, analogiškas mokestis už audiovizualinius įrašus nėra taikomas.
Pasak advokato padėjėjo, odontologijos kabineto byloje teismas pažymėjo, kad asmenų skaičius, kurie girdi konkrečią transliuojamą fonogramą, yra nedidelis, netgi nereikšmingas, be to, pacientai jas išgirsta ne savo noru, o keisdamiesi negirdi tų pačių fonogramų; taip pat fonogramų paskelbimas, nors ir atliktas paties naudotojo veiksmu ar su jo žinia, nėra orientuotas į pelną, t.y. nėra pagrindo tikėtis, kad dėl fonogramų transliavimo padidės odontologo pacientų skaičius ar pajamos. Dėl šių priežasčių fonogramos transliavimas nėra laikytinas viešu paskelbimu.
L.Ramuckio teigimu, nacionaliniuose teismuose panašiai turėtų būti traktuojami ir fonogramų transliavimo atvejai kitose panašiose įstaigose, pavyzdžiui, privačiose klinikose, dirbtuvėse, krautuvėlėse ir kitų smulkių verslininkų patalpose, kur muzikiniai kūriniai transliuojami mažam, nusistovėjusiam klientų ratui, kurių pagrindinis tikslas nėra transliuojamų fonogramų klausymas, todėl toks transliavimas neįtakoja pagrindinės veiklos pelningumo.
Anot „Sorainen“ teisininko, atkreiptinas dėmesys, kad ES Teisingumo teismas, pateikdamas sąrašą privalomų kriterijų, skirtų nustatyti, ar atlikėjui ir(ar) fonogramų gamintojui priklauso atlyginimas, nurodė, jog tai turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, todėl šios naujai formuluojamos praktikos nereikėtų suabsoliutinti ir aklai taikyti viso smulkaus verslo atžvilgiu.
Kolektyvinio administravimo asociacijos tokį atlyginimą toliau teisėtai rinks iš įmonių, kurių valdomose įstaigose muzikiniai kūriniai transliuojami dideliam klientų srautui pvz. kavinėse, restoranuose, prekybos centruose ir kitose viešose vietose, taip pat ir tų įmonių, kurių veiklą tiesiogiai įtakoja muzikos fono buvimas ar nebuvimas.
