Banko ekonomistai pateikia tris galimus Europos skolų krizės eigos scenarijus:
1) Skolų krizė pamažu nurims, valstybių taupymo politika ims veikti ir pavyks išvengti Italijos nugrimzdimo į krizės duobę, kur jau sėdi Graikija, Airija ir Portugalija.
2) Krizė stums Europą pusiau fiskalinės sąjungos link ir galbūt bus išleistos visos euro zonos obligacijos.
3) Valstybės bankrutuos, iširs euro zona.
Analitikų teigimu, nepanašu, kad pirmasis scenarijus yra įmanomas bent artimiausiu metu. Net jeigu antrasis pagalbos paketas Graikijai ir bus suteiktas, neaišku, ar valstybei neprireiks ir trečiosios pinigų injekcijos ir ar gelbėjama nepasiprašys Italija – aštunta pasaulio ekonomika, kuriai iš krizės ištraukti vargu ar pakaktų pinigų.
Banko ekonomistai teigia, kad įvykiai greičiausiai klostysis pagal antrąjį scenarijų. Taupymo priemonės turėtų nuraminti rinkas, tačiau tai esą įvyks negreitai. Valstybių bankroto ar euro zonos iširimo scenarijus „Danske“ analitikams atrodo mažai tikėtinas, nors pastaruoju metu jo grėsmė ir augo – nemaža dalis Europos piliečių nepritaria diržų veržimosi politikai, dėl finansinės paramos suteikimo įsiskolinusioms šalims abejoja vis daugiau euro zonos šalių.
