Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Davosas 2011: kodėl ekonomistai klysta?

Snaiperis ant stogo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Snaiperis ant stogo
Šaltinis: 15min
0
A A

Populiariausias dalykas Pasaulio ekonomikos forume Davose yra ekonomikos prognozės. Kur yra ekonomikos burbulai? Kaip sparčiai augs Kinija? Kur ir kada smogs skolų krizės? Kokio dydžio paramos prireiks ekonomikai? O svarbiausia: kada ir kur reikėtų investuoti?

Tačiau čia yra viena problema – ekonomistai ne visada būna teisūs. Taigi kur yra ekonomikos prognozių silpnybės? Į šį klausimą mėgino atsakyti Davose susirinkę ekonomikos ekspertai, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.

Beveik kiekviena ekonomikos prognozė iš dalies išsipildo. Vienintelis klausimas: „Kada?“. Juk net ir prasta ekonomikos prognozė yra kaip sugedęs laikrodis, kuris bet kokiu atveju rodo teisingą laiką du kartus per dieną.

Ekonomistai gali matyti, kur yra ekonomikos problemos ir nujausti, ką gali pažeisti krizė, tikina Merilendo (JAV) universiteto profesorė Carmen Reinhart. Tačiau norintiems tiksliai atspėti krizės pradžią ji su ironija palinki sėkmės.

„Mums niekada nepavyko nuspėti ekonomikos krizių“, – pripažįsta Raghuramas Rajanas, prisimindamas tuos laikus kai vadovavo ekonomikos tyrimams Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).

„Mes visada suklysdavome dėl Afrikos“, – teigia R.Rajanas. Kai jo komanda parengdavo šio žemyno ekonomikos prognozę, kurioje nors jo valstybėje užvirdavo konfliktas, ir vietos ekonomika smukdavo 20 proc., sugriaudama visas prognozes.

Oro ir ekonomikos prognozių skirtumai

Jeigu ekonomika yra mokslas, tai nėra labai tikslus mokslas, rašo BBC.

Pagalvokite, kaip sudėtinga nuspėti orą. Nepaisant to, sinoptikai su šia užduotimi tvarkosi neblogai, nes žino savo ribas. Jie žiūri keturias–penkias dienas į priekį, bet ne daugiau.

Savo ruožtu ekonomistai turi parengti ilgalaikes prognozes. Viską dar labiau apsunkina tai, kad jie, kaip ir sinoptikai, remiasi matematiniais modeliais. O tai ir yra bėda, tvirtina Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris.

Oras keičiasi pagal tikslias, nekintančias taisykles, todėl visi modeliai gali būti paremti patirtimi.

Tačiau ekonomistams yra kiek sudėtingiau. Jų naudojami modeliai yra paremti tuo, kas nutikdavo anksčiau. Tačiau ekonomikos sudedamosios dalys – žmonės, resursai, karai, stichinės nelaimės, technologijos – nuolat kinta.

„Ekonomisto profesija pernelyg „įsimylėjusi“ modelius“, – pažymi R.Shilleris.

Kodėl mums rūpi prognozės

Paradoksalu: nors visi žino, kad ekonomikos prognozės gali būti klaidingos, vis tiek jų reikalauja, teigia nenorėjęs būti įvardytas didelės bankų grupės vyriausiasis ekonomistas.

Jo teigimu, viską pablogina tai, kad ekonomistai neturi ar negali turėti savo nuomonės – niekas nenori išsišokti ir mesti iššūkio vieningam sutarimui.

„Jeigu išlipsi iš komforto zonos, nesutikdamas su vienoda, sutarta prognoze, tu rizikuosi savo karjera“, – sutinka kitas buvęs TVF ekonomistas Simonas Johnsonas.

Nepaisant to, prognozės domina daugelį. „Tai pradinis diskusijos taškas. Bet jūs neturite juo tikėti... Ekonomistai tėra vieni iš daugelio gamintojų“, – tvirtina didelės turto valdymo įmonės vadovas.

Paklaustas, kaip dažnai jo firmą konsultuojantys ekonomistai, pateikia teisingas prognozes, jis tik gūžteli pečiais: „Tris ar keturis kartus iš dešimties“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką