Europos Komisija nusprendė, kad praėjusių metų rudenį atpigus maisto žaliavoms Europos vartotojai iš to nieko nelaimėjo – kainos vartotojams liko tokios pačios, o tai kelia susirūpinimą šio vieno svarbiausių ekonomikos sektorių veikimu.
ES vidaus rinkoje atskirose šalyse tų pačių produktų kainos neretai labai skiriasi, pavyzdžiui, mineralinio vandens, duonos, kiaušinių, ledų. Tokia padėtis prieštarauja vieningos rinkos principui.
Ypač didelį susirūpinimą kelia pardavimo metodai, ribojantys konkurenciją: privati etiketė (kai produktas parduodamos su prekybos tinklo ženklu), susitarimai dėl produktų supirkimo.
Europos Komisijai kelia nerimą ir tai, kad ES šalių ekonomikai atsigaunant maisto kainos gali vėl labai pašokti. Joms kylant ir esant sumažėjusiai vartotojų perkamajai galiai gali labai sulėtėti Europos atsigavimo sparta.
Vidutiniškai Europoje maistui šeima išleidžia 16 proc. savo biudžeto – tai didžiausia išlaidų grupė europiečio krepšelyje. Jau dabar daug europiečių vartotojų burba dėl kai kurių maisto produktų kainų, nors daugybė ūkininkų vargiai sugeba padengti gamybos išlaidas. Ypač nepatenkinti pieno gamintojai, pernai ne kartą laistę pienu Briuselio aikštes ir gatves. Jie pyksta, kad pieno supirkimo kainos nepadengia jų sąnaudų. Todėl Europos komisarai ėmėsi priemonių, kad pagerintų visą maisto produktų tiekimo grandinę – „nuo ūkio iki šakutės“. Kad sistema būtų skaidri, Europos Komisija ragina šalis nares įsteigti internetinę paslaugą, kuri leistų vartotojams palyginti maisto kainas. Vartotojai turi matyti, kaip kinta kainos per visą maisto tiekimo grandinę.
Manoma, kad šiemet pasaulyje prasidės labai spartus maisto produktų brangimas. Daugiausia – net iki 63 proc. – brangs ryžiai, iki 39 proc. gali brangti pieno milteliai, 25 proc. – cukrus.
