Pagrindinis rengiamų siūlymų tikslas – sumažinti nepakeliamą periferinių euro zonos šalių valstybės skolą. Tam numatoma supirkti Graikijos obligacijas žemomis rinkos kainomis, taip pat sumažinti paskolų, kurias ES suteikė Graikijai, Portugalijai ir Airijai, palūkanas bei pratęsti šių paskolų terminus.
Pirkti obligacijas gali būti paskirta Europos stabilumo fondui arba specialiam fondui, sudarytam iš kai kurių euro zonos šalių įnašų, kuriam vadovautų Atėnai.
Pagrindinė kliūtis ES šalims suderinti naują pagalbos paketą yra klausimas, kaip į šią schemą bus įtrauktas privatusis sektorius.
Kai kurie diplomatai mano, jog diskusija dėl specialaus mokesčio bankams įvedimo – naujo siūlymo, pateikto pastarajame derybų etape – rodo, kad tebėra painiavos sudarant naują pagalbos paketą, pažymi laikraštis.
Vokietija anksčiau taip pat siūlė pratęsti Graikijos obligacijų, išperkamų iki 2014 metų, terminą septyneriems metams. Tačiau tokį variantą reitingų agentūros gali vertinti kaip pasirinktinį nemokumą.
Europos valdžios nesutarimus šiuo klausimu rodo ECB vadovo Jeano-Claude’o Trichet pareiškimas, kad euro zonos Centrinis bankas nepriims kaip užstato skolos popierių, dėl kurių paskelbtas nemokumas.
„Jeigu šalis paskelbs nemokumą, mes nebegalėsime priimti jos nemokių skolos įsipareigojimų kaip normalaus ir priimtino užstato“, – sakė ECB pirmininkas interviu „Financial Times“.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pabrėžė, kad tebereikalauja, jog privatusis sektorius dalyvautų skolų schemoje.
Naujas pagalbos Graikijai paketas, kurį turi suderinti Europos lyderiai, vertinamas 80–90 mlrd. eurų.
