Remiantis ketvirtadienį skelbiamais apklausos rezultatais, tik 17 procentų Estijos gyventojų mano, kad Estijos įstojimas į elitinį Europos šalių klubą šaliai buvo išskirtinai naudingas.
Jeigu dar kartą būtų svarstomas prisijungimo prie euro zonos klausimas, jam priešintųsi 55 procentai respondentų, o 37 procentai jų vis tiek pasisakytų už vieningos Europos valiutos įvedimą Estijoje.
Apklausą atlikusi viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Turu-Uuringute AS“ rugsėjo pabaigoje apklausė 998 žmones.
Apklausos dalyviai turėjo pareikšti savo nuomonę dėl Estijos prisijungimo prie Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), dėl kurio parlamentarai balsavo rugsėjo 29 dieną.
„Už“ pasisakė 28 procentai apklaustųjų, 58 procentai pasisakė prieš Estijos dalyvavimą fondo veikloje ir 14 procentų sakė neturintys šiuo klausimu nuomonės.
„Apklausos rezultatai parodė tai, ką visi žinojome“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas garsiausių Estijos euroskeptikų Antis Poolametsas.
„Žmonės yra prieš tai, kad vargingiausia euro zonos narė Estija prisijungtų prie EFSF ir skirtų mūsų pinigus daug turtingesnėms valstybėms, už jų padarytas klaidas“, – kalbėjo A.Poolametsas.
440 milijardų eurų dydžio EFSF turėtų būti vienas iš instrumentų, padedančių išvengti skolų krizės plitimo euro zonoje.
Estija turi prisiimti beveik 2 mlrd. eurų vertės garantijas, kurios sudaro trečdalį jos metinio biudžeto.
