TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos lyderiai ieškos kelių užbaigti skolų krizę

Europos sąjungos vėliava
„Scanpix“ nuotr. / Europos sąjungos vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

Europos lyderiai ketvirtadienį kurs skolų krizės užbaigimo scenarijus, tardamiesi dėl naujų galimybių skatinti ekonomikos augimą, visą euro zoną apėmus recesijai.

Po dvejų metų, per kuriuos per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimuose tapo įprastais tokie žodžiai kaip „valstybės skola“, „gelbėjimo paketas“ ir „taupymas“, naujausias dviejų dienų susitikimas prasidės Briuselyje 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, o Bendrijos lyderiai tarsis, kaip būtų galima apsaugoti darbo vietas.

„Esu tikras, kad sutiksite, jog mažiau dramos niekam nepakenks“, – Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sakė trečiadienį, po susitikimo Briuselyje su Graikijos premjeru Luku Papademu.

Penktadienio rytą planuojama pasirašyti sutartį, turinčią užtikrinti, kad nepasikartotų didelės skolų krizės, prislėgusios Graikiją, Airiją ir Portugaliją – po to, kai ES prezidento Hermano Van Rompuy mandatas bus pratęstas dar 30 mėnesių.

Per šį viršūnių susitikimą taip pat bus tariamasi dėl galimos Serbijos narystės Bendrijoje, gilėjančios priešpriešos su Baltarusija ir stringančių Jungtinių Tautų (JT) pastangų nutraukti konfliktą Sirijoje, nors susirūpinimas dėl Ispanijos viešųjų finansų prastos padėties gali įtraukti lyderius į jau įprastais tapusius debatus dėl ekonomikos.

Tačiau šis viršūnių susitikimas taip pat žymės besikeičiančius akcentus: jame bus pristatomi besivaržantys pasiūlymai, kaip užtikrinti ekonomikos augimą, taip pat kritikuojami esamų ES strategijų įgyvendinimo metodai.

Lyderiai per viršūnių susitikimus „pastaraisiais mėnesiais visą dėmesį skirdavo finansiniam stabilumui ir biudžetų konsolidacijai“, sakė vienas iš naujausių ES vadovų – Belgijos socialistas premjeras Elio Di Rupo.

Šio viršūnių susitikimo pranešimo juodraštyje reikalaujama „skubiai“ perskirstyti prioritetus, siekiant padidinti dirbančių suaugusių gyventojų skaičių iki 75 proc., nors šiuo metu Europos Sąjungoje darbo neturi beveik 24 mln. žmonių, o sunkius laikus išgyvenančioje Ispanijoje pusė jaunimo yra bedarbiai.

Apkarpęs savo šalies biudžetą po to, kai buvo užbaigta Belgiją 18 mėnesių krėtusi politinė krizė, E.Di Rupo sakė, kad reikia sutelkti dėmesį į darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, nes euro zonos laukia bent šešis mėnesius truksianti recesija, kaip prognozuoja ES ekspertai.

Tačiau jis pridūrė, kad yra siūlomi „labai skirtingi“ sprendiniai kaip pasiekti šį tikslą, o pusė Bendrijos narių pasisako už reikalavimą kelti naujus uždavinius – pavyzdžiui, skirti daugiau dėmesio prekybai su JAV, Rusija ir Kinija.

Kai kurios šalys, tarp jų Italija, Didžioji Britanija ir Lenkija, nori pertvarkyti Europos energetikos rinką ir neriboti jos skaitmeninės ekonomikos. Taip pat raginama atšaukti lengvai dalijamas valstybės garantijas Europos bankų sistemai.

Šio viršūnių susitikimo pranešimo juodraštyje reikalaujama „skubiai“ perskirstyti prioritetus, siekiant padidinti dirbančių suaugusių gyventojų skaičių iki 75 proc., nors šiuo metu Europos Sąjungoje darbo neturi beveik 24 mln. žmonių, o sunkius laikus išgyvenančioje Ispanijoje pusė jaunimo yra bedarbiai.

Ko gero, didžiausi ginčai per diskusijas dėl strategijos pokyčių vyks dėl mokesčių politikos pertvarkymo euro zonoje ir visoje ES.

Tačiau parengiamosios derybos tarp Europos reikalų ministrų pademonstravo, jog kai kurios šalys nesutinka su siūlomais Bendrijos lygio tarptautinių įmonių apmokestinimo tvarkos pakeitimais ir su Prancūzijos bei kitų aštuonių šalių siūlomu finansinių operacijų mokesčiu.

Pasiūlymas suteikti finansinę pagalbą pinigų stokojančiam Egiptui ir kitoms Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų arabų valstybėms jau buvo atmestas, nepaisant bandymų panaudoti Viduržemio jūros regiono pietinę partnerystę kaip dar vieną būdą skatinti ekonomikos augimą.

Tuo tarpu derybos dėl euro zonos finansinės „ugniasienės“ sutvirtinimo atidedamos vėlesniam laikui, kai buvo atšauktas penktadienį turėjęs vykti svarbus euro zonos lyderių pasitarimas, nes Vokietija „nebuvo pasiruošusi“ diskusijoms apie didesnio lėšų kiekio skyrimą šiam projektui.

ES finansų ministrai, kurie susitiks likus kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo pradžios, taip pat tarsis, ar Graikija įvykdė sąlygas, leidžiančias kitoms euro zonos šalims pradėti įgyvendinti 237 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programą, kuri buvo patvirtinta praeitą savaitę.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką