Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad pasiektas susitarimas leis nurašyti 100 mlrd. eurų iš 210 mlrd. eurų, kuriuos dabar Graikija skolinga privatiems bankams. Bendra šios šalies skola siekia 350 mlrd. eurų. Tokiu būdu siekiama, kad iki 2020 metų valstybės skola būtų sumažinta iki 120 proc. Graikijos bendrojo vidaus produkto. Pagal ankstesnes sąlygas ji būtų išaugusi iki 180 proc.
Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy taip pat pranešė, kad Tarptautinis Valiutos fondas ir euro zona Graikijai skolins papildomus 100 mlrd. eurų.
N.Sarkozy patvirtino anksčiau pasirodžiusią informaciją, kad Europos finansinio stabilumo fondas didinamas iki trilijono eurų. Jo tikslas gelbėti kitas su finansiniais sunkumais susiduriančias ekonomikas, pavyzdžiui Italijos ar Ispanijos.
Anksčiau jau buvo skelbta, kad pasiektas susitarimas dėl bankų rekapitalizavimo. Po rekapitalizavimo stambiausių Europos bankų kapitalo pakankamumas turi siekti ne mažiau 9 proc. Šios priemonės turėtų užtikrinti, kad bankai sugebės atlaikyti nuostolius, kuriuos patirs po Graikijos skolų nurašymo.
Kadangi bankai bus priversti nurašyti pusę Graikijos skolos, šalies ministro pirmininko George Papandreou teigimu, skolos našta šaliai pasidarys pakeliama, praneša naujienų agentūra CNBC.
Tikėkimės, kad aušta geresnė diena tiek Graikijai, tiek Europai.
„Tikėkimės, kad aušta geresnė diena tiek Graikijai, tiek Europai. Graikija dabar gali susitvarkyti su savo praeities skolomis“, – džiaugėsi G.Papandreou.
Tačiau Europos lyderių susitarimas dar neleis euro zonos šalims lengviau kvėpuoti. Didelius nuostolius dėl skolų nurašymo patirs šalių bankai ir pensijų fondai, turintys daug Graikijos obligacijų. Dėl to buvo sutarta dėl bankų rekapitalizacijos.
Kai kurie bankai dėl tokio sprendimo gali būti nacionalizuoti.
Smūgis ekonomikai bus
Banko „DnB Nord“ vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sveikina Europos lyderius susitarus, visgi teigia, kad tai dar nėra euro zonos skolų krizės pabaiga.
„Po truputį judam į priekį. Svarbu, kad tam tikras susitarimas ir politinis solidarumas egzistuoja“, – sakė ekonomistė.
Visgi, jos teigimu, euro zonos problemų tai neišspręs. Sumažinimas Graikijos skolų iki 2020 metų iki 120 proc. bendrojo vidaus produkto visgi išlieka gana didelis iššūkis.
„Gana aiški žinia, kad toks palengvinimas yra duodamas tik Graikijai, kitoms šalims bandoma nesukurti precendento ir neduoti tokio zuikio bilieto“, – Europos vadovų sprendimą komentavo J.Rojaka.
Dabar su dideliais iššūkiais susidurs bankai. „Ir tai liečia ne tik Graikijos bankus, bet ir daugybę kitų šalių. Ir Vokietijos bankai turės rekapitalizuotis ir tai bus ganėtinai didelis smūgis ekonomikos augimui“, – sakė ekonomistė.
