Visų pirma turimas omenyje galimas kreditorių dalyvavimas renkant mokesčius, privatizuojant valstybės aktyvus. Be to, numatoma nauja porcija antikrizinių Graikijos biudžeto deficito mažinimo priemonių.
Privatiems Graikijos obligacijų turėtojams gali būti suteikta stimulų sutikti su vertybinių popierių padengimo termino padidinimu.
Pagal kai kurių derybų dalyvių siūlomą planą, maždaug pusė Graikijos papildomų finansavimo iš užsienio poreikių (60–70 mlrd. eurų iki 2013 metų pabaigos) galėtų būti patenkinta ne iš naujų paskolų, o iš privatizacijos įplaukų ir obligacijų padengimo terminų pakeitimo.
Dar 30–35 mlrd. eurų, papildomai prie jau skirtų Graikijai pernai 110 mlrd. eurų, galėtų suteikti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga.
Kaip žinoma, Europos centrinis bankas nepritaria jokiam Graikijos paskolų restruktūrizavimui, nes juridiškai tai bus kvalifikuojama kaip nemokumas.
Graikija kažin ar galės artimiausioje ateityje sugrįžti į paskolų rinką, bet tai yra suderintų su TVF sąlygų pažeidimas, ir todėl Fondas gali įšaldyti naujų lėšų skyrimą. Taigi geriausias scenarijus būtų suderinti iki birželio 20 dienos naują sandorį dėl paskolų, kuriame būtų atsižvelgiama į pasikeitusias realijas.
Šią savaitę bendra TVF ir Europos pinigų valdžios misija turi užbaigti ataskaitą dėl Graikijos finansų būklės.
Naujų Europos Sąjungos lėšų skyrimas Graikijai sukels rinkėjų nepasitenkinimą Graikijoje ir kitose šalyse.
