Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Graikiją į krizę įklampino olimpinės žaidynės?

Olimpiniai žiedai
„Scanpix“ nuotr. / Olimpiniai žiedai
Šaltinis: 15min
0
A A

Už sugebėjimą išlaidauti Graikija nusipelnė aukso medalio. Šaliai nepavyksta subalansuoti savo biudžeto pastaruosius bemaž 40 metų. Gegužę ji vos išvengė bankroto, nuo kurio Atėnus išgelbėjo supanikavusios Europos partnerės, nenoromis suteikusios šaliai didžiulę finansinę paskolą, rašo naujienų agentūra „Associated Press“.

Nors už Graikijos skolų krizės slypi daugybė aplinkybių, ypač didelio dėmesio sulaukė 2004 m. Atėnų olimpinės vasaros žaidynės. Anot kai kurių analitikų, jei šios žaidynės ir nėra vienintelė Graikiją krečiančios skolų krizės priežastis, ji neabejotinai paaiškina, kaip Graikija įkrito į šią duobę.

Bene labiausiai šalis pliekama už daugiau nei dešimtį specialiai olimpiadai prieš šešerius metus statytų objektų, kurie šiandien stovi nenaudojami, aptverti tvoromis arba saugomos privačių apsaugininkų. Pasak buvusios Graikijos parlamento narės Stellos Alfieri, būtent šie objektai atskleidžia nerūpestingą Graikijos išlaidavimą.

„Jaučiuosi įrodžiusi savo tiesą, tačiau tai tragedija šaliai... Jie pasinaudojo graikų pasididžiavimo jausmu ir iš to pasipelnė. Pinigai buvo iššvaistyti visiškai nemąstant“, – įsitikinusi S.Alfieri.

Šiandien vaiduoklių funkciją ne savo noru atlieka daugiau nei pusė Atėnų olimpinių žaidynių objektų. Tarp ilgo jų sąrašo – beisbolo aikštelė, milžiniška, dirbtinė kanojų ir baidarių trasa bei specialiai ne patiems populiariausiems sportams, kaip antai stalo tenisas, žolės riedulys ar dziudo, įrengti plotai.2004 m. Atėnų olimpinės žaidynės kainavo beveik 11 mlrd. JAV dolerių (apie 30 mlrd. litų), skaičiuojant šiandienos kursu. Ir tai suma, į kurią neįtrauktos pagrindinių infrastruktūros projektų, už kurių skubų užbaigimą Atėnams teko nepagailėti pinigų, išlaidos. Likus keliems mėnesiems iki žaidynių pradžios, darbininkai, tiesiogine ta žodžio prasme, dirbo dieną–naktį. Be to, vien saugumo olimpinėse žaidynėse užtikrinimas Graikijai kainavo papildomus 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie 3,3 mlrd. litų).

Taigi šiandien vaiduoklių funkciją ne savo noru atlieka daugiau nei pusė Atėnų olimpinių žaidynių objektų. Tarp ilgo jų sąrašo – beisbolo aikštelė, milžiniška, dirbtinė kanojų ir baidarių trasa bei specialiai ne patiems populiariausiems sportams, kaip antai stalo tenisas, žolės riedulys ar dziudo, įrengti plotai.

Visus gražius norus kai kuriuos iš šių objektų paversti rekreacinėmis zonomis, kaip pavyzdžiui, kanojų–baidarių trasą perdaryti į vandens atrakcionų parką, perniek pavertė teisiniai sunkumai ir sudėtingi miesto planavimo reikalavimai.

Kritika dėl išlaidų Atėnų olimpinėms žaidynėms ypač paaštrėjo pastarosiomis savaitėmis, kai pasirodė informacija, esą Vokietijos milžinė, bendrovė „Siemens AG“, norėdama užsitikrinti kontraktus, prieš 2004 m. žaidynes šalies politikams nevengė mokėti kyšių. Graikijos parlamentas šiuo klausimu pradėjo tyrimą. Neseniai buvęs Graikijos transporto ministras apkaltintas pinigų plovimu, kai per apklausą pripažino 1998 m. iš bendrovės „Siemens“ gavęs per 123 tūkst. JAV dolerių (apie 345 tūkst. litų) savo politinei kamapanijai.

Tuo tarpu Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques Rogge įsitikinęs, kad skolos krizės susiejimas su žaidynėmis yra „nesąžiningas“. Anot jo, Atėnai vis dar skina prieš žaidynes atlikto miesto transporto sistemų ir infrastruktūros remonto vaisius.

„Yra dalykų, kurie miestui tampa puikiu palikimu... Žinoma, išlaidų buvo. Juk oro uosto nepastatysi nemokamai, – J.Rogge sakė naujienų agentūrai „Associated Press“.

Prie Graikijoje vykusių olimpinių žaidynių organizavimo prisidėję šalies pareigūnai tikina, kad valstybės finansinių problemų mastai ir jos stulbinanti nacionalinė 382 mlrd. JAV dolerių (apie 1071 mlrd. litų) skola yra tiesiog per didelė, kad dėl šios skolos būtų galima kaltinti 2004 m. olimpinių žaidynių biudžetą.

Kai kurie ekonomikos ekspertai šiam teiginiui pritaria. „Būtų sudėtinga tvirtinti, kad olimpinės žaidynės buvo svarbi Graikijos finansų krizės aplinkybė. Visgi šios žaidynės greičiausiai taip pat turėjo savo indėlį“, – teigia Jungtinių Valstijų ekonomistas Andrew Zimbalist, analizuojantis pagrindinių sporto įvykių finansines pasekmes valstybėms.

„Problema yra apleisti ir šiuo metu jokios paskirties neatliekantys objektai. Jų išlaikymas ir veiklos kaštai tik dar labiau apsunkina valstybės naštą. Tačiau negalima pamiršti, kad Atėnai taip pat pasipelnė iš infrastruktūros išvystymo“, – teigė jis.

Prieš žaidynes, tankiai apgyvendintoje Graikijos sostinėje atsirado nauja metro sistema, naujas oro uostas ir tramvajaus bei lengvojo geležinkelio tinklas, taip pat užmiestinis aplinkelis.

Per pastarąjį dešimtmetį Graikijos biudžeto deficitas nesugebėjo neperžengti Europos Sąjungos numatytos 3 proc. biudžeto deficito ribų. Tačiau praėjusiais metais deficitas staiga išaugo iki 13,6 proc. Tai didžiausias Graikijos biudžeto deficitas nuo priešpaskutinės šalies recesijos, užfiksuotos 1993 m.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką