Vokietijos ir Prancūzijos vadovai paskelbė, kad sustabdys žadėtos paramos Graikijai teikimą tol, kol šalis nepritars naujam pagalbos Graikijai planui. Pagal planą, euro zona kartu su Tarptautiniu valiutos fondu jau artimiausiomis savaitėmis turėjo pervesti Graikijai 8 mlrd. eurų mokėjimą, praneša SEB bankas.
Ketvirtadienį prasideda ilgai lauktas dvidešimties įtakingiausių pasaulio valstybių (G20) susitikimas. Iki Graikijos akibrokšto – atsiklausti žmonių nuomonės, ar jie pritaria šalies gelbėjimo planui – tikėtasi, kad susitarus Europai prie PIIGS (Portugalijos, Ispanijos, Italijos, Airijos, Graikijos) šalių gelbėjimo, pagal galimybes prisidės ir kitos pasaulio šalys.
Dabar to tikėtis sunku, kita vertus, galbūt pasaulio bendruomenė gali padėti Europos bankų sistemai, kurios būklė dėl didėjančių PIIGS obligacijų nuostolių itin kelia nerimą.
Taip pat ketvirtadienį Europos centrinis bankas (ECB) skelbs sprendimą dėl palūkanų. Tai bus pirmasis susirinkimas, kuriam vadovaus naujasis ECB prezidentas M.Draghi.
Naujausi ekonominiai rodikliai rodo, kad euro zona pamažu grimzta į recesiją ir įdomu, kokio atsako – palūkanų mažinimo, obligacijų pirkimo masto didinimo ar kita – ketina imtis naujasis vadovas. Dauguma rinkos dalyvių mano, kad per pirmąjį susitikimą M.Draghi vengs drastiškų pareiškimų.
Tuo metu JAV federalinis atsargų bankas kol kas neketina imtis naujų ūkio skatinimo priemonių. FED pareiškė tęsias vykdomą politiką ir neužsiminė apie jokias naujas skatinimo priemones. Veikiausiai FED nori sulaukti, kaip ūkį paveiks pradėta obligacijų portfelio trukmės ilginimo programa.
