Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Graikijos lyderių siūlymas surengti referendumą euro zoną vėl nustūmė į nežinią

Finanasai Graikijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Finansai Graikijoje
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pakako kelių Graikijos premjero žodžių, kad subyrėtų Europos lyderių pastangos įtikinti pasaulį, jog jų planas išgelbėti eurą žymės posūkio tašką Senojo žemyno skolų krizėje ir apsaugos nuo nuosmukio pasaulinę ekonomiką.

Sumaištis, kuris kilo Graikijos vyriausybės vadovui Georgui Papandrėjui pasiūlius surengti referendumą dėl jo šalies dalyvavimo įgyvendinant šį susitarimą. Toks siūlymas atskleidė Europos plano trapumą ir pasitikėjimo stygių rinkose.

Vienas aukštas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas perspėjo, kad Atėnams gali būti leista bankrutuoti, jeigu būtų nuspręsta surengti tokį balsavimą, o ekspertai mano, kad platesnė euro zonos sutartis, kuri, kaip tikimasi, gali padėti apsaugoti didesnes šalis, tokias kaip Italija, gali žlugti.

Galiausiai Graikija gali išstoti iš euro zonos, sukeldama didžiulę finansinę sumaištį ir pastūmėdama pasaulio ekonomiką atgal į recesiją.

Balsuos dėl pasitikėjimo

Šių perspektyvų gali pakakti, kad referendumas Graikijoje nebūtų surengtas – G.Papandrėjo vyriausybė gali žlugti dar prieš priimant šį pasiūlymą, netekusi didelės dalies palaikymo valdančiojoje partijoje.

Po septynias valandas užsitęsusio ministrų kabineto susitikimo G.Papandrėjo vyriausybės nariai pareiškė „visiškai palaikantys“ jo pasiūlymą dėl referendumo ir sakė, kad šis balsavimas turėtų būti surengtas „kiek įmanoma greičiau“, vyriausybės atstovas Elijas Mosialas sakė trečiadienio rytą.

Vienas aukštas Europos Sąjungos pareigūnas perspėjo, kad Atėnams gali būti leista bankrutuoti, jeigu būtų nuspręsta surengti tokį balsavimą

Tačiau parlamentas penktadienį taip pat balsuos dėl pasitikėjimo G.Papandrėjo vyriausybe.

Graikijos premjeras trečiadienį buvo pakviestas dalyvauti neeiliniame pasitarime dėl euro zonos skolų krizės, kurį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel organizuoja Prancūzijos Rivjeros kurorte Kanuose, likus parai iki ten pat vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo.

Pasiūlymas dėl referendumo padidino spaudimą jau ir šiaip braškančiai sutarčiai, į kurią įtariai žvelgia rinkos, norinčios sužinoti daugiau detalių.

Neaiškumas tik didėja

Europos lyderiai praeitą ketvirtadienį susitarė paskolinti Graikijai dar 100 mlrd. eurų, o privatūs investuotojai sutiko nurašyti 50 proc. šios šalies skolų. Pagal šį platesnį planą Europos bankai įpareigojami padidinti savo kapitalą, kad atlaikytų nuostolius dėl pusės Graikijos obligacijų praradimo, taip pat nuspręsta didinti finansinio gelbėjimo fondą, siekiant užtikrinti apsaugą kitoms euro zonos šalims.

Tačiau iki šiol nežinomi atsakymai į kai kuriuos esminius klausimus. Ar pakaks bankų „savanoriško“ skolų nurašymo? Kaip veiks finansinio gelbėjimo fondo pajėgumų didinimo mechanizmas? Ar bankai atsisakys didinti savo kapitalą ir nuspręs apsaugoti savo finansus mažiau skolindami bei tokiu būdu lėtindami ekonomikos atsigavimą? Ar nubraukus 50 proc. skolų Graikijos našta išliks per didelė, kad šalis galėtų jas grąžinti?

Dabar pasiūlymas dėl referendumo šį neaiškumą dar labiau padidino.

Pasiūlymas surengti referendumą taip pat kelia abejonių, ar Graikija pasiryžusi įgyvendinti jos finansinio gelbėjimo plane numatytas priemones. Dėl šio plano turės balsuoti parlamentas, tačiau sieti jo likimą su žmonių nuomone Graikijoje, kurioje pastaruosius metus stiprėjo protestai, tikriausiai būtų pernelyg drąsus politinis žingsnis.

G.Papandrėjas tikisi užsitikrinti tvirtą mandatą, artimiausiais metais įgyvendinant griežtas diržų veržimo priemones. Tačiau netikrumas, kurį sukėlė premjero pasiūlymas, taip pat faktas, jog toks balsavimas galėtų būti surengtas tik po kelių mėnesių, grasina nuskandinti Europos susitarimą, graikams nespėjus dėl jo balsuoti.

Atėnai gali likti be pinigų

Euro zonos finansų ministrų susitikimų pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pareiškė, kad Graikija gali netekti tolesnių jai skirtos paskolos dalių, kurios turėjo būti pradėtos mokėti artimiausiomis savaitėmis, jeigu Atėnai nuspręs rengti referendumą.

Atėnams iki lapkričio vidurio pristigs pinigų mokėti pensijoms ir atlyginimams, o su savo kreditoriais jie privalo atsiskaityti gruodį. Jeigu Graikija nesugebėtų to padaryti, jai gali būti paskelbtas bankrotas, kuris sukeltų sunkių pasekmių akcijų ir obligacijų biržoms.

Tokiu atveju rinkos smuktų, o Europos bankai patirtų nuostolių, todėl verslui taptų sunkiau skolintis, o tai padidintų žalą ekonomikai. Europos šalių vyriausybėms, įmonėms ir namų ūkiams skolintis taptų brangiau, todėl pablogėtų jų finansinės galimybės, baiminantis naujų galimų bankrotų.

Taip pat nukentėtų bankai ir finansinės institucijos kitose šalyse.

JAV brokerių įmonė „MF Global Holdings“ pasiprašė draudimo nuo bankroto, kai susilpnėjo rinkų pasitikėjimas jos didelėmis investicijomis į Europos šalių obligacijas.

JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti G-20 lyderiai ragino Europą susitarti dėl savo skolų krizės sprendimo iki ketvirtadienį prasidėsiančio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo Kanuose, kad ši krizė nesutrikdytų pasaulio ekonomikos atsigavimo.

Graikijos bankai tikriausiai žlugtų

Jeigu Graikija bankrutuotų, jos bankai tikriausiai žlugtų, nes jie yra įsigiję daug vyriausybės obligacijų. Bankus tikriausiai tektų nacionalizuoti, o nebegalėdami skolintis Atėnai negalėtų greitai subalansuoti savo biudžeto, imdamiesi dar labiau drastiškų taupymo priemonių.

Bendrijos kantrybė dėl Graikijos, regis, baigiasi

Tokiu atveju Graikija gali nuspręsti atsisakyti euro ir susigrąžinti drachmą, kuri būtų devalvuota apie 50 proc., tokiu būdu pagerinant eksporto konkurencingumą.

„Bendrijos kantrybė dėl Graikijos, regis, baigiasi, – savo apžvalgoje rašo Vokietijos banko „Commerzbank“ ekonomistas Christophas Weilis. – Tokioje padėtyje esama realios rizikos, kad TVF ir euro zonos šalys nutrauks pagalbos išmokas.“

Jeigu žlugtų Graikijos bankai, „tikėtina, kad šalis nuspręstų pasitraukti iš Europos valiutų unijos, nes tokiu būtų atgautų galimybę vykdyti monetarinę ir biudžeto politiką – bent jau trumpajame laikotarpyje“, pridūrė analitikas.

Ištisus mėnesius galintis užsitęsti netikrumas dėl referendumo, kuris galėtų būti surengtas ateinančių metų pradžioje, susilpnintų didesnių ekonomikų, tokių kaip Italijos, stabilumą, o jų finansinis gelbėjimas kainuotų per brangiai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką