Pasaulinė finansų krizė per trejus metus smogė dešimtims milijonams žmonių. Vieni buvo atleisti iš darbo, kiti turėjo susitaikyti su sutrumpintu darbo laiku ir mažesne alga, treti prarado namus, o studentai turėjo susitaikyti su išaugusiais mokesčiais už mokslą, rašo „Reuters“.
Nors Europos ekonomika pradėjo vėl augti, kai kurios valstybės vis dar kovoja su krizės smūgiais. Kai kurie gyventojai, kai kurios šeimos po mėnesių mėnesius trukusio nerimo ir diržų veržimosi galbūt jau jaučia, kad situacija po truputį gerėja.
Tačiau tai nereiškia, kad žmonės netrukus vėl ims nevaržomai išlaidauti – instinktas taupyti ir neišleisti daugiau nei gali išliks. Net jei gerieji laikai ir sugrįžtų, Europą dar ilgą laiką veiks finansų krizės pasekmės.
Graikai dairosi svetur
Stebėdami žaidžiančią dvejų metukų dukrelę Kalliopi, George'as ir Georgia Katharakiai atrodo idiliška Graikijos vidutinės klasės pora. George'as – gydytojas, o Gerogia – anglų kalbos mokytoja jaučiasi laimingi, nes butą jiems padovanojo tėvai ir, priešingai nei daugeliui jaunų graikų, jiems netenka kankintis norint grąžinti paskolą.
Praėjusį balandį Graikijos vyriausybė buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Europos Sąjungą (ES) bei paprašyti paramos.
Tačiau praėjusį balandį, kai Graikijos vyriausybė buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Europos Sąjungą (ES) bei paprašyti paramos, George'as kaip tik baigė mokslus ir iki šiol niekaip negalėjo rasti darbo. Tuo pačiu metu valstybinėje sistemoje dirbanti Georgia turėjo susitaikyti su gerokai sumažinta alga.
„Jeigu per metus situacija čia nepagerės, planuojame emigruoti į Daniją ar Švediją, kur reikalingi medikai ir kur jie gauna geras algas“, – dar prieš metus teigė šeima, kurią liūdina mintis, kad gali tekti palikti draugus, mėlyną jūrą ir saulėtą Graikijos dangų.
Graikijoje buvo registruojamas devynis mėnesius iš eilės trukęs ekonomikos smukimas. Be to, šalis, norėdama gauti ES ir TVF paramą, turėjo imtis griežtų taupymo priemonių. Todėl čia pradingo visas gerųjų metų optimizmas.
Nors 13,5 proc. siekiantis nedarbo lygis Graikijoje nėra toks baisus kaip Ispanijoje, bet jis toliau auga ir šiais metais gali išaugti iki mažiausiai 14,6 proc. O nedarbas tarp Graikijos jaunimo ir dar didesnis.
Prieš pat Kalėdas Katharakiams pasisekė. Po mėnesius trukusių darbo paieškų, George'ui buvo pasiūlytas darbas Kretoje, kur gyvena Georgios tėvai. Sveikatos ministerija pagaliau įkūrė kelias darbo vietas ligoninėse. Čia Geoge'as per mėnesį uždirbs apie 2500 eurų, įskaičiuojant viršvalandžius ir savaitgalio pamainas. Todėl šeima jau persikraustė į Kretą.
Tačiau jie vis dar nerimauja dėl savo ateities – darbo vieta George'ui pasiūlyta tik metams. Todėl šeima ir dabar neatmeta galimybės, kad jiems teks emigruoti svetur. „Tai sunkus sprendimas, nes čia liktų mūsų tėvai ir draugai“, – sako George'as. Jis priduria, kad išvykus dirbti ir gyventi į kitą šalį tektų prisitaikyti prie naujos aplinkos, išmokti kalbą.
Kitur – ne geriau
Pasaulinė krizė prieš dvejus metus smogė ir Ispanijai, pradurdama pernelyg išsipūtusį nekilnojamojo turto rinkos burbulą, paskatindama ekonomikos recesiją ir iškeldama nedarbo lygį į 20 proc. aukštumas.
Kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad Ispanija prisijungs prie Graikijos ir Airijos – kreipsis į Europos Sąjungos finansų institucijas ir paprašys paramos.
Kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad Ispanija prisijungs prie Graikijos ir Airijos – kreipsis į Europos Sąjungos finansų institucijas ir paprašys paramos. Tai galėtų būti prasta žinia ispanams, kuriems jau teko susitaikyti su apkarpytomis algomis ir padidintu pridėtinės vertės mokesčiu.
Štai Rumunija prieš dvejus metus buvo sparčiausiai auganti ES ekonomika. Užsienio investicijos čia plūste plūdo. Didžiules pinigų sumas čia likusiems artimiesiems siuntė užsienyje dirbantys rumunai. Čia, kaip ir kitose Rytų Europos valstybėse, pigių paskolų bumas sukėlė išlaidavimo bangą – rumunai stengėsi pasivyti Vakarų Europą. Tačiau dabar visi šie laimėjimai išnyko, o lyginant su 2008 metų aukštumomis, Rumunijos valiuta neteko penktadalio savo vertės euro atžvilgiu.
Rekordinį taupymą yra paskelbusios anksčiau emigrantų iš Lietuvos pamėgtos Didžioji Britanija ir Airija. Didžiojoje Britanijoje paskelbtas taupymo vajus yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien centrinės valdžios išlaidas planuojama sumažinti 6 mlrd. svarų. Valstybės įstaigų biudžetai kai kur turėtų sumažėti net ketvirtadaliu. Dėl to per artimiausius ketverius metus darbo neteks maždaug 0,5 mln. viešojo sektoriaus darbuotojų.
Savo ruožtu Airija per kelerius metus planuoja sutaupyti 15 mlrd. eurų. Dėl to šalyje didinami mokesčiai ir mažinamos išlaidos. Šalies valdžia anksčiau pareiškė, kad taupymas turės įtakos kiekvieno airio pragyvenimo lygiui.
