„Iš tikrųjų, didelė apyvarta Rusijoje abejotinos kilmės pinigų, abejotinų pinigų, įvairūs šaltiniai skirtingai nurodo skaičius. Pernai, mes manome, kad apie 1 trln. rublių buvo pinigų, kurie galėjo būt abejotini ir išėjo į užsienį“, – sakė jis interviu televizijos laidai „Savaitės žinios“.
Pasak V.Zubkovo, iš viso abejotinų pinigų kiekis, kuris ne tik išeina į užsienį, bet ir sukasi šalyje, gali būti ir didesnis.
Jis pabrėžė, kad tokios „šešėlinių“ lėšų apyvartų apimtys kenkia ekonomikai ir šalies investiciniam patrauklumui.
V.Zubkovas pažymėjo, kad į įvairias „pilkas“ schemas yra įsitraukusios ir stambios Rusijos bendrovės, kuriose dalyvauja valstybė.
„Įsitraukusios. Stambios valstybinės bendrovės apaugo daugybe „kiautų“, ir pagrindinis pelnas sutelkiamas tokiose bendrovėse-kiautuose. Šie „kiautai“ pinigus arba išgrynina, arba taip pat perveda į lengvatinio apmokestinimo zonas. Nors mums kelia abejonių, kiek visa tai teisėta. Šias schemas mes matome, ir dažniausiai čia aktyviai dalyvauja finansinės įstaigos“, – paaiškino jis.
Kalbėdamas apie šalis, kur tradiciškai didžiausiomis apimtimis gaunama pinigų iš Rusijos, V.Zubkovas pažymėjo, kad tai, visų pirma, yra Latvija, Kipras, Didžioji Britanija, Šveicarija, Prancūzija, Honkongas.
