Duodamas interviu britų visuomeniniam transliuotojui BBC, M.Gudmunssonas pabrėžė, kad dabartinė skolų krizė euro zonoje kilo ne dėl bendros valiutos, o dėl prasto bankų reguliavimo.
„Kalbant apie valiutų kursus, nėra jokios panacėjos. Pasistengus, visada galima prisidaryti bėdų“, – sakė M.Gudmundssonas. Jis pridūrė, kad po bankų krizės nuvertėjusi Islandijos valiuta pridarė nemalonumų tiek verslui, tiek namų ūkiams.
Prisijungimas prie euro zonos esą sumažintų nepageidaujamą, su valiutų kursų svyravimais susijusią, riziką. Vis dėlto, M.Gudmunssono teigimu, Islandija galėtų egzistuoti ir euro zonoje, ir už jos ribų.
Problema ne euras, o bankai
Po to, kai Airija tapo antra euro zonos valstybe, kuriai prireikė Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos, abejojama euro zonos ateitimi. Baiminamasi, kad paramos prireiks kitoms su sunkumais susiduriančioms valstybėms ir euro išlikimui kils pavojus.
Tačiau Islandijos centrinio banko valdytojas sakė abejojantis, kad visų problemų priežastis yra bendra valiuta. Jo teigimu, problemos greičiausiai kilo todėl, kad bankai neturėjo sukaupę pakankamai kapitalo ir nebuvo pakankamai griežtai kontroliuojami.
Anksčiau šiais metais Islandija, vis dar neišsivaduojanti iš 2008 metais kilusios recesijos, pradėjo derybas dėl narystės ES. Vienas iš stipriausių Islandijos argumentų, kodėl ji turėtų būti priimta, glaudūs jos prekybiniai, ekonominiai ryšiai su ES.
