TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ispanija maldauja Europos milijonų savo bankams

Protestai Ispanijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Protestai Ispanijoje
Šaltinis: 15min
0
A A

Nemažai euro zonos šalių ir Europos centrinio banko vadovų norėtų, kad ES finansinės pagalbos fondas būtų pakeistas ir teiktų tiesioginę pagalbą bankams. Toks sprendimas pagelbėtų Ispanijai, kuri pastarosiomis dienomis tapo euro krizės dėmesio centru, tačiau tokiems žingsniams priešinasi Vokietija.

Vis gilėjančios bankininkystės krizės pietų Europoje – ypač Ispanijoje – akivaizdoje vis daugiau ES vyriausybių bei aukštų Europos centrinio banko pareigūnų ragina Europos Sąjungą modifikuoti savo fondą, skirtą gelbėti į finansinę krizę įklimpusioms euro zonos narėms, kad šis galėtų teikti tiesioginę paramą finansų institucijoms.

Laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ šaltiniai teigia, kad norima sušvelninti kriterijus, kuriais skirdamas paramą vadovaujasi Europos finansinio stabilumo fondas, kad į fondą galėtų kreiptis ir finansų institucijos, jei joms gresiantis bankrotas keltų didesnę grėsmę nei šalies biudžeto finansai. Iki šiol fondas paramos pinigus perveda vyriausybėms, kurios savo ruožtu paskirsto juos savo bankams.

Toks sprendimas leistų laikinajam euro zonos gelbėjimo fondui, Europos finansinio stabilumo mechanizmui (EFSF), pervesti lėšas tiesiogiai bankams, aplenkiant nacionalines vyriausybes.

Ispanijos premjero Mariano Rajoy vyriausybei vis sunkiau surinkti pinigų rinkose, kad galėtų užkamšyti biudžeto skyles.

„Süddeutsche Zeitung“ praneša, kad didžiausia pasiūlymo rėmėja – Ispanijos premjero Mariano Rajoy vadovaujama vyriausybė, kuriai vis sunkiau surinkti pinigų rinkose, kad galėtų užkamšyti šalies biudžeto skyles. Taisyklių sušvelninimas palengvintų bankininkystės krizės naštą ir leistų Ispanijai išlaikyti gana gerą nacionalinės skolos ir BVP santykį. Be to, tai reikštų, kad Ispanija nebeprivalėtų vykdyti griežtų reformų ir taupymo priemonių, kurios šiuo metu yra viena iš fondo teikiamos paramos sąlygų. Apžvalgininkai pastebi, kad griežtos taupymo priemonės Ispaniją stumia tik dar giliau į ekonomikos nuosmukį.

Vokietija – prieš paramą bankams

Pasiūlymą remia ir kai kurie aukšti Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai, nes tai reikštų, kad ECB nebėra vienintelis karys mūšyje, siekiant stabilizuoti Europos bankininkystės sektorių. Per pastaruosius mėnesius ECB komerciniams bankams pigiai paskolino daugiau nei trilijoną eurų, kad nepasikartotų tokia krizė, kokią finansų pasaulis patyrė po JAV investicijų banko „Lehman Brothers“ žlugimo 2008-aisiais.

Tačiau sprendimas paliktų ir aukų, kuriomis taptų pagrindinės Europos finansinio stabilumo mechanizmo donorės, tokios kaip Vokietija, nes nebeturėtų svertų, kuriais galėtų priversti paramos gavėjas vykdyti reformas. Jei paramą tiesiogiai gavęs bankas vis vien bankrutuotų, Vokietijos ir kitų rėmėjų pinigai taip pat pradingtų.

Berlynas griežtai atmeta pasiūlymus. „Ispanijai nereikia pagalbos programos, o jei ir reikėtų, tai tik esamomis sąlygomis,“ laikraščiui teigė vyriausybės šaltinis.

Finansų ministras Wolfgangas Schäuble yra sakęs, kad, jo manymu, Ispanija, Italija ir visa Europa eina teisingu keliu vaduodamasi iš finansų krizės. Tačiau „Süddeutsche Zeitung“ šaltinis nurodė dar vieną kliūtį: Europos finansinio stabilumo fondui tiesioginių išmokų privatiems bankams pervesti neleidžia šiuo metu galiojantys įstatymai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką