TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Įspūdingi triukai euro neišgelbės

Statula prie Europos parlamento Briuselyje
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Statula prie Europos parlamento Briuselyje
Šaltinis: 15min
0
A A

„Europos centriniam bankui (ECB) užtvindžius rinkas pigiais pinigais, Europos bankai vėl pamėgo vyriausybių obligacijas. Tačiau neseniai sumažinti kai kurių valstybių „Standard & Poor’s“ reitingai priminė, kad krizė dar toli gražu nesibaigė“, – rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“. Kai kurie bankininkai tvirtina, kad neprabėgs daug laiko ir obligacijų palūkanos vėl šaus aukštyn.

Per pirmąją 2012 metų spaudos konferenciją ECB prezidentas Mario Draghi beveik pusę valandos kalbėjo apie tai, kokia sunki euro zonos padėtis, kol kažkas iš publikos paklausė apie Peerą Steinbrücką.

Buvęs Vokietijos finansų ministras prieš tai pareiškė, kad ECB – vienintelė funkcionuojanti ES institucija ir kad jai reikėtų labiau įsitraukti į dabartinės krizės suvaldymą. M.Draghi, kurio veidą nušvietė atlaidi šypsena, ilgą atsakymą užbaigė sakydamas, kad „mums, žinoma, labai malonu, kai žmonės kalba, kad ECB yra vienintelė gerai dirbanti institucija“.

Naujųjų stebuklas

Nors nepraėjo nė trys mėnesiai, kai M.Draghi paliko Italijos banko valdytojo postą ir paėmė ECB vadeles, bet jis jau spinduliuoja pasitikėjimu savimi – atrodo kaip žmogus, visiškai kontroliuojantis ne tik ECB, bet ir visą euro krizę.

Tiesą sakant, padėtis finansų rinkose pastebimai sušvelnėjo. Vyriausybinių obligacijų aukcione praėjusią savaitę Italija ir Ispanija be problemų iš naujo pasiskolino visą joms reikalingą sumą – ir palyginti pakenčiamomis sąlygomis. Kalbėdamas apie ECB sprendimą Europos bankams suteikti neribotą likvidumą, M.Draghi tvirtai pareiškė, kad „kuo daugiau praeina laiko, tuo aiškiau matome ženklus, kad priemonė pasiteisino“.

Pamename, kad gruodį palūkanos už krizės kamuojamų euro zonos šalių obligacijas dar kartą pakilo, o rinkose pasklido gandų, jog investuotojai būsimuose aukcionuose jas boikotuos. Atrodė, reikia tik laiko, kol ECB bus priverstas išsitraukti sunkiąją artileriją ir supirkti neribotus nepopuliarių obligacijų kiekius. Bet atėjus Naujiesiems metams staiga pasirodė, kad visos problemos išsisprendė tarsi burtų lazdele pamojus.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäube, kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys, į tokius teigiamus pokyčius reagavo su atsargiu optimizmu. Kolegoms iš Finansų ministerijos jis prasitarė, kad ECB pastangos stabilizuoti padėtį, atrodo, ima veikti, bet pridūrė, kad dar per anksti atsipalaiduoti.

Triukų nebeužtenka

W.Schäube atsargumas buvo pagrįstas. Jau praėjusį penktadienį tikrovė pasivijo euro gelbėtojus, kai reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ sumažino devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Prancūzija ir Austrija prarado aukščiausią AAA reitingą, o tokios šalys kaip Italija, Ispanija ir Portugalija smuktelėjo net dviem punktais. Tą pačią dieną privatūs investuotojai paskelbė nutraukę derybas su Graikijos vyriausybe dėl šios šalies skolų apkarpymo.

Tiesą sakant, euro zonos problemos pernelyg didelės, kad jas išspręstų vienas centrinio banko triukas. Be to, nepaisant gerų ketinimų, naujoji ECB strategija ir pagrįsta tik triukais. Užtvindęs bankus pigiais pinigais, jis dirbtinai sukūrė vyriausybinių obligacijų paklausą. Šitaip jis gali pats mažiau pirkti vertybinių popierių – dėl to pačiame ECB buvo pasigirdę prieštaringų vertinimų.

M.Draghi tiesiog bando sukurti naujovišką finansų „amžinąjį“ variklį

Bankams tai fantastiškas sandėris. Jie gali trejus metus skolintis iš ECB palankiausia palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia vos procentą. Jei už šiuos pinigus prieš savaitę jie būtų nusipirkę, tarkim, Italijos obligacijų, būtų gavę daug didesnes 4,83 proc. palūkanas. O tada būtų galėję apsisukti, padėti šias obligacijas kaip užstatą į ECB ir skolintis dar daugiau pinigų už procentą.

Naujoji ECB strategija, atrodytų, naudinga visiems pagrindiniams finansų rinkos „žaidėjams“: bankams, lėšų stokojančioms šalims ir pačiam ECB. Tačiau ši strategija kelia nerimą, kad M.Draghi tiesiog bando sukurti naujovišką finansų „amžinąjį“ variklį. Bet kuriuo atveju, strategija nepakeitė fakto, kad visa rizika vis tiek gula ant ECB pečių – kitaip tariant, mokesčių mokėtojų.

Nuo gruodžio 8-osios, kai M.Draghi paskelbė naująją programą, pasiūlymu pasinaudojo 523 bankai, kurie pigiai pasiskolino beveik pusę milijardo eurų. Tačiau, užuot išdaliję šiuos pinigus paskolomis kitoms bendrovėms ir taip paskatinę ekonomikos augimą, bankai padėjo juos kaip indėlius pačiame ECB. Čia indėlių suma – kuri krizės metu laikoma privačių bankų rizikos vengimo barometru – augo kiekvieną dieną.

Tiesa, praėjusią savaitę kai kurie bankai paėmė dalį pinigų ir nusipirko Italijos bei Ispanijos obligacijų. Pernakt ECB padėtų indėlių suma sumažėjo beveik 15 mln. eurų.

Pinigų spausdinimas

Tačiau ECB tarybos nariai patenkinti savo įsikišimu. „Teigiama reakcija rodo, kad šia priemone ECB smarkiai prisidėjo gerindamas bankų refinansavimo situaciją, – teigia ECB vadovų tarybos narys, vokietis Jörgas Asmussenas. – Priemonė padėjo atkurti pasitikėjimą tarp bankų, o tai palengvino ir paskolų išdavimą realiai ekonomikai.“

Jis galėjo dar pridurti, kad tai tinka ir krizės pakirstoms šalims. „Rinkos teigiamai sureagavo į ECB nuo gruodžio atliktus veiksmus ir tikisi, kad centrinis bankas ir toliau teiks pagalbą, – sako Oksfordo universiteto ekonomikos profesorius Clemensas Fuestas, konsultuojantis Vokietijos finansų ministeriją. – Žiūrint iš ekonomikos perspektyvos, – priduria jis, – nėra skirtumo, ar ECB perka obligacijas tiesiogiai, ar duoda pinigų, kad tai darytų privatūs bankai.“

„ECB vis labiau prisiima viešojo sektoriaus finansų tiekėjo vaidmenį ir padeda spausdindamas pinigus“, – sako antrojo pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jörgas Krämeris. Šitaip elgdamasis jis vis labiau tolsta nuo savo pagrindinio vaidmens ir Vokietijos „Bundesbanko“, kurio svarbiausia užduotis visada buvo garantuoti valiutos stabilumą, tradicijos.

Tačiau M.Draghi turi kitą prioritetą – jis siekia išgelbėti eurą. O tai jam pavyks tik tokiu atveju, jei sugebės užtikrinti ilgalaikę ramybę rinkose, o labiausiai įsiskolinusios šalys pasinaudos laiku, kurį joms nupirko ECB priemonės, ir reformuos savo nacionalines ekonomikas. Vis dėlto ir čia J.Krämeris įžvelgia problemą: „Jei padėtis ir toliau gerės, daugeliui vyriausybių bus sunku įrodyti piliečiams būtinybę mažinti išlaidas.“

Nenuspėjami veiksniai

Griežti naujųjų Italijos bei Ispanijos premjerų Mario Monti ir Mariano Rajoy taupymo planai reikalauja iš piliečių skausmingai susiveržti diržus. Ispanijos išlaidos turi būti sumažintos beveik 9 mlrd. eurų. Valstybinio sektoriaus tarnautojų algos turės būti įšaldytos – kaip ir minimali mėnesinė alga, šiuo metu siekianti 641 eurą (apie 2212 litų).

M.Monti priemonių paketas numato išlaidas mažinti 33 mlrd. eurų ir iki 2013 metų subalansuoti biudžetą. Bet, žinoma, šiose lygtyse figūruoja ir keli kintamieji. Planas pavyks tik tada, jei italai nesipriešins valdžios priemonėms, o šalies neištiks ekonomikos krizė, ko niekada negalima atmesti.

Žinoma, svarbiausias nenuspėjamas veiksnys – padėtis Graikijoje, kurios pareigūnų derybos su privačiais skolintojais dėl skolos apkarpymo sustabdytos neribotam laikui.

Kitos 16 euro zonos šalių ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pasirengę skolinti Graikijai tik tokiu atveju, jei prisidės ir privatūs bankai. Tik tai padės graikams išvengti visiško bankroto, kuris gresia jau kovo mėnesį, kai ateis laikas grąžinti 17,5 mlrd. eurų skolų.

Atėnai spaudžia privataus sektoriaus skolintojus nurašyti dar didesnę jiems priklausančios skolos dalį, o bankai ragina viešojo sektoriaus žaidėjus, tokius kaip ECB, prisijungti ir atsisakyti jiems priklausančios dalies. Tuo metu investiciniai fondai sabotuoja kiekvieną sandėrį. Kasdien vis didėja grėsmė, kad arba sutarimo išvis nepavyks pasiekti, arba jo neparems pakankamai Graikijos kreditorių.

Atsižvelgdamas į visa tai, banko „Metzler“ finansų rinkų ekspertas Eugenas Kelleris prognozuoja, kad pietinių euro zonos šalių obligacijų paklausa jau greit vėl staigiai smuks: „Tik laiko klausimas, kada atsidursime ten, kur buvome pernai.“

Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia: http://www.15min.lt/laikrastis

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką