Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2011 lapkričio 13d. 17:33

Italija gali iškristi iš euro zonos, mano ekonomikos katastrofų pranašu laikomas Nourielis Roubini

Nourielis Roubini
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nourielis Roubini
Skubios biudžeto taupymo priemonės gali nepajėgti išlaikyti Italijos skolinimosi kainos priimtinu lygiu, ir šaliai gali iškilti nemokumo bei iškritimo iš euro zonos grėsmė, mano Amerikos ekonomistas Nourielis Roubini.

Niujorko universiteto ekonomikos profesorius N.Roubini, išpranašavęs 2008–2009 metų pasaulinę finansų krizę, tarp iškritimo iš euro zonos kandidatų taip pat paminėjo Graikiją, Ispaniją ir Portugaliją.

„Esu linkęs manyti, jog per artimiausius 12 mėnesių yra didelė tikimybė, kad „Planas A“ (biudžeto reforma) nesuveiks Italijoje“, – sakė N.Roubini interviu televizijos kanalui „Reuters Insider“.

„Italija gali būti priversta restruktūrizuoti skolas, ir po to paliks euro zoną, – pridūrė vienas autoritetingiausių ekspertų pasaulinių finansų klausimu, kurį „The New York Times“ yra pavadinęs ekonomistu pranašu.

Italija su 1,9 trln. eurų skola užėmė Graikijos vietą finansų krizės centre, kai dėl skolinimosi kainos augimo ji atsidūrė ties finansinės pagalbos, kurios euro zona sau negali leisti, prašymo riba.

„Didelė tikimybė, kad Italija praras prieigą prie rinkų, kad ji nebesugebės jos atkurti“, – sakė N.Roubini Taupomojo banko investicijų forumo užkulisiuose.

Gelbėjimo fondas – juokai

Europos centrinis bankas skolų rinkoje pradėjo agresyvų Italijos valstybinių obligacijų supirkimą, bet jis nenori tapti paskutinės instancijos kreditoriumi. Šiuo klausimu jį remia Vokietija – didžiausia euro zonos ekonomika.

Esu linkęs manyti, jog per artimiausius 12 mėnesių yra didelė tikimybė, kad „Planas A“ nesuveiks Italijoje, – sakė Nourielis Roubini.

N.Roubini nuomone, 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kurį įsteigė euro zona suvereniems skolininkams gelbėti, – ne daugiau kaip „juokai“.

Tokios pat nuomonės jis laikosi ir apie specialų investicinį mechanizmą, kuris leistų išplėsti finansinę EFSF atramą iki 1 trln. eurų, tuo metu, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gali nebepajėgti suteikti pakankamos finansinės paramos.

„Jeigu Europos centrinis bankas netaps paskutinės instancijos kreditoriumi, tuo metu, kai bus panaudotas TVF ir Europos pinigų limitas, ir pasirodys, kad to nepakanka, Italija gali būti priversta restruktūrizuoti skolas ir galiausiai išeiti iš euro zonos“, – sakė N.Roubini.

Pasak jo, „didelė tikimybė“, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos per ateinančius 12–18 mėnesių, tuo metu kai Portugalija – „toks pats sunkus atvejis, kaip Graikija“.

„Jos gana mažos, tad jeigu apsaugojus Italiją ir Ispaniją, joms bus leista pasitraukti, jūs tai galite padaryti pusiau tvarkingai, – sakė N.Roubini. – Bet jeigu pasitrauks Italija ir Ispanija, tai reikš euro zonos subyrėjimą.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką