„Vyriausybės tikslas yra sumažinti lėšų poreikį, nes skolinimasis tarptautinėse rinkose tampa labai sudėtingas – palūkanos gali siekti 7, 8 ar 9 proc. Vien skolos refinansavimui kitais metais reikės 5,3 mlrd. litų, o dar pridėjus 4,5 mlrd. litų skolinimosi poreikį, susidaro 10 mlrd. litų. Paskaičiuota, kad tokiu atveju 2014-2015 metais vien skolos aptarnavimui reikės po 3 mlrd. litų“, – BNS sakė J.Glaveckas.
Kita vertus, anot jo, padėtis dar gali labai keistis – iki antrojo biudžeto projekto svarstymo Seime Europos Komisija gali priimti sprendimus dėl europinės paramos sumažinimo iki 2,5 proc. šalies BVP (dabar šis rodiklis yra 4 proc.), arba visos paramos šaliai apribojimo, jei fiskalinis deficitas bus didesnis kaip 3 proc. BVP.
Europos Komisija (EK) pasiūlė įgyvendinti ES regionų finansavimo 2014-2020 metais pertvarką, pagal pagalbą planuojama susieti su BVP, o tai reikštų, kad finansavimas, kurį gautų Lietuva, sumažėtų – ji neturėtų viršyti 2,5 proc. šalies BVP.
„Toks pasiūlymas Lietuvai nepriimtinas, nes tai reikštų mažesnę pagalbą silpniausiems regionams, įskaitant Lietuvą, o tai savo ruožtu reikštų lėtesnį socialinių ir ekonominių skirtumų ES mažinimą ir didesnį atotrūkį tarp silpniausių ir stipriausių regionų“, – „Reuters“ pareiškė Finansų ministerija.
Išankstiniais skaičiavimais, pagal naująjį pasiūlymą pagalba Lietuvai sumažėtų 9 procentais. 2007-2013 metais šaliai skirta 6,8 mlrd. eurų ES struktūrinės pagalbos.
