Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt., teigiama pranešime spaudai.
Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc. – Vokietijos dirbančiųjų. Tokią poziciją taip pat palaiko 43 proc. ispanų ir 38 proc. prancūzų.
„Permaininga ekonominė aplinka pastaruosius kelis metus privertė žmones ir vyriausybes peržiūrėti savo pensijų planus bei sistemas ir įvertinti tai, ar jie yra pasirengę atlaikyti senėjančios populiacijos pasekmes“, – teigia Oliver Rowlands, kompanijos „Aon“ EMEA pensijų padalinio vadovas.
Tyrimas taip pat parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius. Tarp norinčių dirbti ilgiausiai yra airiai – 46 proc. pasakė sutiksiantys dirbti ilgiau nei numatytas valstybės pensinis amžius.
Net 45 proc. Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų yra įsitikinę, kad pensinis amžius bus prailgintas.
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
