2010 m. Korupcijos suvokimo indeksas parodė, kad korupcija puola skurdžias, karo nualintas valstybes. Jon Moranas, Leisterio universiteto Politikos ir tarptautinių santykių skyriaus dėstytojas teigia, kad nereikėtų stebėtis, kad pirmauja karo nualintos valstybės. Pasak jo, Irako ir Afganistano istorijos rodo itin glaudų ryšį tarp korupcijos ir karo.
„Irake sankcijos po pirmojo Persijos įlankos karo, kartu su jau egzistuojančia režimu, sukūrė korupciją, kuri šalį siaubia kaip liga. Plėšikavimas ir juodoji rinka tapo svarbūs kiekvienam – nuo paprasto piliečio iki pačio elito“, – sakė J.Moranas.
Korupcijos mastą Irake lemia ir tai, kad Irakas – labai nesaugi valstybė. „Būtent dėl to 2003 metais Irake kilo didžiulė agresijos banga. Pagrindinės aptarnavimo sritys tiesiog išnyko ir visi kas dieną privalėjo ieškoti asmeninių ryšių, pirkti juodojoje rinkoje ir atlikti kitus nelegalius veiksmus tiesiog tam, kad išgyventų“, – sakė J.Moranas.
Afganistano didelė bėda yra narkotikai. Dauguma ūkininkų laukuose augina opiumą. Talibanas siūlo apsaugą visiems narkotikų gamintojams ir platintojams ir iš visų renka mokesčius už apsaugą. Narkotikų problema yra tokia didelė, kad tarptautinė pajėgos negali nieko padaryti.
„Tarptautinės saugumo pagalbos pajėgos (ISAF) yra tiesiog per mažos, kad galėtų daryti viską – kovoti su Talibanu, skatinti demokratiją, treniruoti policiją ir armiją, naikinti opiumą“, – sakė J.Moranas.
Taip pat korupciją lemia silpna bankų sistema, gyventojų požiūris į papirkinėjimą. Be to, korupcija yra didelė besivystančių valstybių bėda – ypač dideli atlyginimų skirtumai, klasių kovos dar pagilina problemą.
