TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Estija vis labiau lenkia savo kaimynes

Estijos vėliava
Photos.com nuotr. / Estijos vėliava
Šaltinis: BNS
0
A A

Naujausi ekonominės ir socialinės raidos Baltijos šalyse rodikliai dar kartą parodė, kad Estija vis labiau lenkia kaimynes Lietuvą ir Latviją.

„Estai – protestantai, o sociologas Maxas Weberis dar prieš šimtmetį pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros, mat išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas. Ir tai galėjo prisidėti prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – sėkmingiau ir greičiau padarytų reformų, Šiaurės šalims būdingos disciplinos, ne tiek į populistines nuostatas, kiek į pragmatinį veikimą orientuotos politinės sistemos“, – vardija sociologas Mindaugas Degutis.

Matyt, ne veltui Estijos gyventojų skaičius per metus išliko toks pats, nes kam ieškoti laimės svetur, jei ir tėvynėje ne taip blogai gyventi, o Lietuvos gyventojų praretėjo 20,9 tūkst., pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.

Formaliai nedarbo lygis Estijoje, skaičiuojant 15–74 m. žmones, 0,1 proc. didesnis nei Lietuvoje ir siekia 13,8 proc., bet skaičiuojant išties darbingo 15–64 m. amžiaus žmones, jų užimtumo procentas Estijoje didesnis nei Lietuvoje: pas mus 60,1 proc, o Estijoje – 63,2 proc.

Bet net ir turėdamas darbą lietuvis gali mažiau išlaidauti nei statistinis estas. Estų vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas 2009 metų ketvirtąjį ketvirtį 25 proc. viršijo lietuvių, o senatvės pensija Lietuvoje dar iki sumažinimo buvo 23 proc. mažesnė nei Estijoje.

Tiesa, estai leidžia žmonėms ne tik daugiau užsidirbti, bet ir šiek tiek jiems kelia kainas: vartojimo prekių ir paslaugų kainos per metus Lietuvoje 0,2 proc. sumažėjo, o Estijoje 1,7 proc. padidėjo.

Pagrindinis makroekonomikos rodiklis bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje pernai buvo beveik 12 proc. mažesnis nei Estijoje.

Tiesioginių užsienio investicijų vienam lietuviui pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai teko 2,9 tūkst. eurų, o estui beveik tris kartus daugiau.

Užtat valdžios sektoriaus skolos pernai metų pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 2,4 tūkst., o Estijos – vos 622 eurai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Ekonomika Estija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką