Apie tai, kad Graikijos Vyriausybė svarsto apie pasitraukimą iš euro zonos ir grįžimą prie savo nacionalinės valiutos, imta kalbėti po vokiečių leidinio „Spiegel“ publikacijos. Šioje publikacijoje buvo rašoma, kad Graikijos Vyriausybė nemato kitų išeičių išbristi iš susidariusios ekonominės krizės kaip atsisakyti euro.
„Reuters“ pranešė, kad penktadienį kai kurių euro zonos valstybių finansų ministrai Liuksemburge susirinko į anksčiau neskelbtą susitikimą aptarti euro zonos krizės. Teigiama, kad griežčiausiai prieš galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos pasisakė Vokietija. Vokietija mano, kad tai sukeltų dar didesnę krizę. Neatmetama, kad nacionalinės Graikijos valiutos kursas euro atžvilgiu kristų 50 proc. ir tai dar labiau padidintų šalies įsiskolinimą. Tokiu būdu Graikijos skola siektų 200 proc. šalies BVP, o tai reikštų kone galutinį jos bankrotą.
Be to, neaišku, ar įmanomas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos juridiškai. Kai kurių teisininkų nuomone, tokiu atveju Graikija turėtų išstoti ir iš Europos Sąjungos. Be to, iškiltų ir kapitalo nutekėjimo iš šalies grėsmė.
Vakarus baugina ir tai, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos sukeltų abejonių ir dėl pasitikėjimo euru. Tarptautiniams investuotojams tektų susidurti su nauja rizika ir galimybe, kad ir kitos šalys gali siekti pasitraukti iš euro zonos.
Euro zonoms valstybėms taip pat tektų susitaikyti su mintimi, kad dalis paskolos Graikijai taip ir nebus grąžinta.
Tiesa, vos pasirodžius šiai žiniai bent keli šaltiniai ėmė ją neigti. Šaltinis Vokietijos Vyriausybėje paskubėjo pareikšti, kad „išėjimas iš euro zonos nėra ir nebuvo planuojams.“
Vokietijos finansų ministras Filippos Sachinidis irgi pareiškė, kad visi šie pranešimai yra netiesa ir juos paskleidė spekuliantai finansų rinkose.
