„Mano nuomone, turėtume mėginti tęsti šį projektą – aišku, laikydamiesi visų saugumo standartų, ypač po Fukušimos katastrofos“, – V.Ponta sakė privačiai Rumunijos televizijai „Pro TV“.
„Rumunijos energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbi“, – pridūrė jis, aiškindamas, kodėl palaiko projektą, galintį kainuoti 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų).
Šiuo metu šalies pietryčiuose esančioje Černavodos jėgainėje veikia du reaktoriai, tačiau planai pastatyti dar du blokus įstrigo pernai, kai iš projekto pasitraukė keturi investuotojai – Čekijos energetikos įmonių grupė ČEZ, Prancūzijos energetikos milžinė „GDF Suez“, Vokietijos RWE ir Ispanijos bendrovė „Iberdrola“.
Vokietija po 2011 metų kovo katastrofos Fukušimoje uždaro savo atomines elektrines. Japonijoje visos atominės elektrinės taip pat yra išjungtos iš tinklo. Brazilija praėjusią savaitę pranešė atidedanti planus statyti naujas atomines elektrinės.
Tuo tarpu Lietuva, laikydamasi panašos strategijos kaip Rumunija, sparčiai stumia projektą su Japonijos korporacija „Hitachi“ iki 2020 metų pastatyti naują reaktorių.
Rumunijoje veikiančiose dviejose elektrinėse įrengti Kanados gamybos CANDU tipo branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 18 proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.
Šalies naujoji centro kairioji vyriausybė planuoja siekti, kad būtų įvestas skalūnų dujų gavybos moratoriumas, tokiu būdu stabdant JAV naftos pramonės milžinės „Chevron“ planus eksploatuoti šių energetikos išteklių telkinius Rumunijos rytuose ir pietuose.
